Labai svarbus dalykas yra neužsiciklinti kai nesiseka. Atsipalaiduot ir daryti tai, ką galima padaryti. Paskui pamatai, kad kas bebūtų, vistiek gyveni, kvėpuoji, pasaulį matai girdi, kas beatsitiktų. Ir tik nuo tavęs paties priklauso, kokios bus tos sunkios gyvenimo akimirkos - su viltimi ir ramybe ar desperacijoj ir nusivylime. Aš tą pati atradau
Buti savimi - nuostabu. Visi esame skirtingi, gyvenkime su ta mintimi, kad esu nepakartojama, unikali ir humaniska asmenybe.
Nepasiseke - darysiu dar karta ir padarysiu!
Mazos sekmes dienoje tegul pradziugina nuotaika, puoseledomos dar alternatyvesnes mintis ateities link!
Mylekite gyvenima ir savo aplinkinius, jie Jus myli
Bukim optimistais, taip zymiai lengviau gyventi!
Nepasiseke - darysiu dar karta ir padarysiu!
Mazos sekmes dienoje tegul pradziugina nuotaika, puoseledomos dar alternatyvesnes mintis ateities link!
Mylekite gyvenima ir savo aplinkinius, jie Jus myli
Bukim optimistais, taip zymiai lengviau gyventi!
QUOTE(Vijurka @ 2008 09 15, 14:20)
pepilota, nu gi matosi, kad tikra pozityvistė senbuvė prabilo. Mergytės, mokykitės. 
QUOTE(Takelis @ 2008 09 15, 14:56)
Pepilota, tavo istorija su nuotrauka superinė 
kaifuoju nuo tokių gyvenimo patvirtinimų. Ją galima prilipdyti prie The Secret filmo 
Skyrelio džiaugsmas esi
kaifuoju nuo tokių gyvenimo patvirtinimų. Ją galima prilipdyti prie The Secret filmo Skyrelio džiaugsmas esi
QUOTE(nenuorama: ) @ 2008 09 15, 15:41)
Tikrai nesitikejau tokios reakcijos, bet dziaugiuosi jei kam sia reikiama akimirka ikvepiau ugnies. man ir paciai jos reikia. O tokie pasidalijimai savo rezultatais ir paciai primena, kad viskas VEIKIA, tik kartais sau reikia apie tai primint
Na tai trumpai papasakosiu pora smulkiu dalykeliu, kurie issipilde visiskai samoningai negalvojant, kad kazka "kuriu".
Po keliones i P. Prancuzija, pasakem, kad kita kelione bus i Graikija. Budavo momentu, kad tiesiog nutirpdavau nuo jausmo, kaip ten noriu buti. Tikrai apie tai nuolat negalvojau, tiesiog kai pamatydavau Graikijos foto, ar koki irasa uzplusdavo toks geras jausmas, lyg ten jau buciau. Tikrai samoningai negalvojau, kad dabar cia as vizualizuoju. Viskas vyko naturaliu budu
Taigi, atejo laikas rinktis atostogas. Pas MB yra atsakingas uz visokias paieskas nete, nes jis turi daugiau kantrybes Tai jis permete Graikijos pasiulymus ir pasake, kad vienam zmogui kaina tokia, kiek mes dviems buvom pasiryze isleist. Tada nusorendem dairytis kitu var. MB gal dvi sav. kiekviena laisva minute sedejo prie kompo, nes viena yra issirinkti kas lyg ir patinka, bet kai paskaitai ten buvusiu zmoniu atsiliepimus, tai praeina visas noras. Arba lyg ir nieko pasiulymas, bet paziurejus foto, jokio degimo viduj, kad taip, as noriu ten vaziuot! Paskui kazkaip pradejom blaskytis, nes jokio tinkamo var. neradom, o jau ir laikas pradejo spaust, nes darbe reikejo pranest. Tada MB sako: man jau nusibodo, nes ja viskas vienodai atrodo nuo tokio info kiekio. Dabar ieskosi tu. Ir ka jus galvojat. Pasiimu kompa, nueinu i kazkoki kelioniu saita, kazkodel ivedu "holiday in Greece", ismeta ilga sarasa pasiulymu, kazkodel spaudziu ant vieno is ju, visai ne paeiliu, tiesiog ant vieno per viduri. Kai pamaciau nuotraukas kur yra viesbutis, net nutirpau. ta pacia minute supratau, kad as ten noriu buti. O kaina buvo dar mazesne, nei buvom numate isleist. Taip as gal per 15min. MB pareiskiau, kad radau kur noriu vaziuot 
Dabar negaliu sulaukt. Jau poryt ten busiu. Tikiuosi, kad viltys pasiteisins 
Dar vienas mazas stebuklas. Pries kokias poras sav. nusprendziau, kad vel rimtai imsiuosi anglu kalbos. Skaitysiu knygas, mokysiuos naujus zodzius ir t.t. Kadangi isejo darbo dienos, tai per jas vis pagalvodavau, kad kai ateis iseigines nueisiu uzsirasysiu i biblioteka. Isivaizdavau, kaip skaitysiu, kaip bus faina mokantis naujus zodzius, kaip mano anglu kalbos zinios kasdien vis geres. Nespejau net sulaukt iseiginiu. Gal poros dienu begy radau poilsio zonoj palikta zurnala, kita viena kliente paliko tiesiog ant prekystalio, dar kita kliente lygiai taip pat paliko ka tik pradeta skaityti sknyga, kuri tikrai yra labai idomi.
Dar vienas. As noriu sukurti klestejimo samone ir pritraukti pinigus i savo gyvenima. Tai ta linkme ir darbuojuosi. Per gera men. ivyko mazu stebuklu. Gavau is kompanijos vauceri tam tikrai sumai pinigu apsipirkimui, visai netiketai sugrazino permoketus mokescius, kuriu su kaupu uzteks padengti visoms keliones islaidoms, darbe keiciu labai dideles sumas pinigu. Tokias dideles, kad jau sklando legendos, nes net tie, kurie dirba ne vienus metus era gyvenime su tokiom sumom reikalu tureje, o as visiska svieziena ir se kad nori
Nors tai ne mano pinigai, bet as manau, kad kazkuria prasme butent taip pasireiskia tai, kad jau viskas pradeda veikti 
Kol kas tiek
Toliau judu saves ir savo gyvenimo tobulinimo link, tikiuosi, kad artimiausiu metu turesiu ka papasakoti. Pasidalinkit ir kitos. Man labai patinka skaityti kitu istorijas
as tai noreciau peveze svajoniu power point'o
Sveikutes!
Na pepilota, sauniai cia tu pavarei
Prisiminiau, pasidalinsiu ir as tokiu nedideliu sutapimu, bet vis tiek kuris man labai smagus buvo. Taigi metu pradzioj uzsisakiau bilietus atostogoms i Lietuva, bet taip gavos, kad ne tom datom uzsakiau
, (mat darbe atostogos pagal griezta grafika, pries tai kelis metus darbe vis budavo tos pacios 2 iseigines savaites, o vat siemet bac ir pakeite), na galvoju, jei ka, issisuksim su vyru, bet smagiau butu reikiamu laiku skrist. Pasidomejau bilietu datu keitimu, na bet labai brangu keist, gal 700Lt abiems. Tai nekeitem, bet kazkaip mintyse galvojau, kad vis tiek turi viskas gerai issisprest, ir galvojau, faina butu, jei kazkokiu stebuklingu budu tos datos pasikeistu 
Na ir ka, artejant atostogom gaunu pranesima, kad keiciasi skrydziu laikas ir matau, kad del to prarandam visa atostogu diena, tai pasiskambinau i avialiniju biura ir sakau, kad ta diena butinai turiu but Vilniuj, na o kita diena nera tiesioginiu skrydziu, nelabai man ka pasiulyt turi. Tai sakau, gal tuomet be papildomo mokescio pakeistumet man skrydziu datas - perstumtumet visa savaite Operatore pasitare su vadovu ir jis leido Tai isiviazduokit, kaip skraidziau ant sparnu po tokios netiketai saunios atomazgos 
Na pepilota, sauniai cia tu pavarei
Prisiminiau, pasidalinsiu ir as tokiu nedideliu sutapimu, bet vis tiek kuris man labai smagus buvo. Taigi metu pradzioj uzsisakiau bilietus atostogoms i Lietuva, bet taip gavos, kad ne tom datom uzsakiau
, (mat darbe atostogos pagal griezta grafika, pries tai kelis metus darbe vis budavo tos pacios 2 iseigines savaites, o vat siemet bac ir pakeite), na galvoju, jei ka, issisuksim su vyru, bet smagiau butu reikiamu laiku skrist. Pasidomejau bilietu datu keitimu, na bet labai brangu keist, gal 700Lt abiems. Tai nekeitem, bet kazkaip mintyse galvojau, kad vis tiek turi viskas gerai issisprest, ir galvojau, faina butu, jei kazkokiu stebuklingu budu tos datos pasikeistu Na ir ka, artejant atostogom gaunu pranesima, kad keiciasi skrydziu laikas ir matau, kad del to prarandam visa atostogu diena, tai pasiskambinau i avialiniju biura ir sakau, kad ta diena butinai turiu but Vilniuj, na o kita diena nera tiesioginiu skrydziu, nelabai man ka pasiulyt turi. Tai sakau, gal tuomet be papildomo mokescio pakeistumet man skrydziu datas - perstumtumet visa savaite Operatore pasitare su vadovu ir jis leido Tai isiviazduokit, kaip skraidziau ant sparnu po tokios netiketai saunios atomazgos
QUOTE(Kaktusė @ 2008 09 15, 01:01)
Visoms mus dar dirbt ir dirbt.
Ačiū senbuvėms, kurios kartas nuo karto užklysta ir paprotina (gerbiu jūsų laiką, tačiau laukiam jūsų ir dažniau).
Šiandien noriu pasidalinti savo apmąstymais. Sėdžiu dabar, žvelgiu į apniukusį dangų. Šiandien darbų turiu begalę, net nežinau, kaip leidžiu sau sėdėti prie kompiuterio ir rašyti. Tačiau juk kartais verta sustoti, atsipūsti ir pažiūrėti į gyvenimą iš šalies, pagalvoti, ką nors pakeisti?
Esu dar jauna. Trumpai tariant, visas gyvenimas prieš akis. Norisi susidėti sau gyvenimo pamatus jau iš anksto, kad tolimesnis gyvenimas būtų pripildytas daugiau pozityvumo nei negatyvumo.
Kiekvieno žmogaus gyvenime atsitinka nemalonių dalykų, kurių, kartais, rodosi, neįmanoma kontroliuoti. Šeimos nariai konfliktuoja, o tu tik stebi iš šono, nes manai, kad niekuo negali padėti. Draugai ar kiti artimi žmonės skendi depresijos liūne, svaiginasi kokiomis nors medžiagomis (kad ir paprastu ''nekaltučiu'' alkoholiu), ir dauguma galvojam, kad nieko čia nepakeisi, yra kaip ya, gyvenime turi būti ir gėrio, ir blogio.
Dažniausiai liūdna dėl situacijų, kurių neįmanoma pakeisti: padaryta klaida, artimo žmogaus mirtis, pakitę planai, etc. Tačiau čia neįmanoma pakeisti tik vieno dalyko, pvz.: atsukti laiką atgal neįmanoma, sugrąžinti numirusį neįmanoma.. Tačiau ką pakeisti įmanoma? Beabejo, mąstymą! Tą mąstymą, kuris mus lydi kiekvieną dieną, kuris yra tarsi gyvenimo palydovas, o galbūt net pamatas.
Mąstymas. Tai yra labai stipri jėga, kuri, kaip žinome, sukelia ligas, ar vienokią ir kitokią situaciją. Juk būtina jį kontroliuoti, ar ne?
Kodėl kitas sritis mes kontroliuojame? Pvz.: jei norime gražių, puoselėtų nagų, turime jais rūpintis, prižiūrėti, lakuoti stiprinamosiomis priemonėmis, gerti vitaminus. Tik tada jie bus gražūs. Taip pat ir mąstymas: jei norime jį ištobulinti, turime rūšiuoti neigiamas/teigiamas mintis, bandyti negatyvias keisti pozityviomis ir pan. Negana to, juk mąstymas yra visų svarbiausia! Jam turim skirti ypač daug dėmesio.
Lengviausia žmonėm pasakyti: oi, kaip blogai, kaip man sunku, tas nepasisekė, anas netaip susiklostė. Nieko panašaus.
Palyginkime dvi situacijas, kuri yra dažnesnė? Kuri dažniausiai būna priežastis nesėkmės?
1. Tu galvoji, kad tau nepasiseks, mąstai tik neigiamybes, ir tau nepasiseka.
2. Tu įsitikinęs, kad tau pasiseks, mąstai teigiamai, ir tau nepasiseka.
Beabejo, pirmas variantas.
Kodėl taip yra? Mano teorija: kai esam įsitikinę, kad mums kas nors nepasiseks, net nesistengiame kažko daryti. Tarkim, jei mes galvojam, kad niekada neparašytume gero straipsnio, tai niekada jo ir neparašysim. Dėl ko? Dėl to, kad net nesistengiam! Nenorim išmokti, nenorim bandyti. Juk man vistiek nepasiseks?
Pažvelk į dangų. Šviečia saulė? Lyja? Audra? Nesvarbu. Tai neturi įtakoti tavo nuotaikos.
Pažvelk į žmones. Jie pikti? Paniurę? Amžinai besiskundžiantys? Tu neturi sutikti su jais, būti toks, kaip jie.
Pažvelk į žmogų, kuris yra kupinas optimizmo.
Kuris į gyvenimą žvelgia kitaip, nei pilka masė.
Kuris tiki, kad viskas bus gerai.
Kuris ant popieriaus lapo pieštų tik šviesias spalvas.
Kuris supranta, kad viskas laikina, net ir bloga situacija.
Kuris supranta, kad visko pasitaiko.
Kuris tiki, kad viskas tik į gerą.
Linkiu jums nebūti ta pilka, liūdna ir pesimistiška mase. Keiskime tą nusistovėjusį gyvenimą, sudrumskime vandenis! Nesvarbu, net jei ir tavo aplinkoje visi mąsto pesimistiškai. Būk pradininkas naujo mąstymo, nebijok atsiverti naujovėms! Keisk savo gyvenimą, nes tik tu gali tai padaryti!
Atsiverk naujam gyvenimui. Tai yra vienintelis kelias ką nors pakeisti į gerą pusę.
Mano nuomonė nebūtinai turi sutapti su jūsų nuomone.
Ačiū senbuvėms, kurios kartas nuo karto užklysta ir paprotina (gerbiu jūsų laiką, tačiau laukiam jūsų ir dažniau).
Šiandien noriu pasidalinti savo apmąstymais. Sėdžiu dabar, žvelgiu į apniukusį dangų. Šiandien darbų turiu begalę, net nežinau, kaip leidžiu sau sėdėti prie kompiuterio ir rašyti. Tačiau juk kartais verta sustoti, atsipūsti ir pažiūrėti į gyvenimą iš šalies, pagalvoti, ką nors pakeisti?
Esu dar jauna. Trumpai tariant, visas gyvenimas prieš akis. Norisi susidėti sau gyvenimo pamatus jau iš anksto, kad tolimesnis gyvenimas būtų pripildytas daugiau pozityvumo nei negatyvumo.
Kiekvieno žmogaus gyvenime atsitinka nemalonių dalykų, kurių, kartais, rodosi, neįmanoma kontroliuoti. Šeimos nariai konfliktuoja, o tu tik stebi iš šono, nes manai, kad niekuo negali padėti. Draugai ar kiti artimi žmonės skendi depresijos liūne, svaiginasi kokiomis nors medžiagomis (kad ir paprastu ''nekaltučiu'' alkoholiu), ir dauguma galvojam, kad nieko čia nepakeisi, yra kaip ya, gyvenime turi būti ir gėrio, ir blogio.
Dažniausiai liūdna dėl situacijų, kurių neįmanoma pakeisti: padaryta klaida, artimo žmogaus mirtis, pakitę planai, etc. Tačiau čia neįmanoma pakeisti tik vieno dalyko, pvz.: atsukti laiką atgal neįmanoma, sugrąžinti numirusį neįmanoma.. Tačiau ką pakeisti įmanoma? Beabejo, mąstymą! Tą mąstymą, kuris mus lydi kiekvieną dieną, kuris yra tarsi gyvenimo palydovas, o galbūt net pamatas.
Mąstymas. Tai yra labai stipri jėga, kuri, kaip žinome, sukelia ligas, ar vienokią ir kitokią situaciją. Juk būtina jį kontroliuoti, ar ne?
Kodėl kitas sritis mes kontroliuojame? Pvz.: jei norime gražių, puoselėtų nagų, turime jais rūpintis, prižiūrėti, lakuoti stiprinamosiomis priemonėmis, gerti vitaminus. Tik tada jie bus gražūs. Taip pat ir mąstymas: jei norime jį ištobulinti, turime rūšiuoti neigiamas/teigiamas mintis, bandyti negatyvias keisti pozityviomis ir pan. Negana to, juk mąstymas yra visų svarbiausia! Jam turim skirti ypač daug dėmesio.
Lengviausia žmonėm pasakyti: oi, kaip blogai, kaip man sunku, tas nepasisekė, anas netaip susiklostė. Nieko panašaus.
Palyginkime dvi situacijas, kuri yra dažnesnė? Kuri dažniausiai būna priežastis nesėkmės?
1. Tu galvoji, kad tau nepasiseks, mąstai tik neigiamybes, ir tau nepasiseka.
2. Tu įsitikinęs, kad tau pasiseks, mąstai teigiamai, ir tau nepasiseka.
Beabejo, pirmas variantas.
Kodėl taip yra? Mano teorija: kai esam įsitikinę, kad mums kas nors nepasiseks, net nesistengiame kažko daryti. Tarkim, jei mes galvojam, kad niekada neparašytume gero straipsnio, tai niekada jo ir neparašysim. Dėl ko? Dėl to, kad net nesistengiam! Nenorim išmokti, nenorim bandyti. Juk man vistiek nepasiseks?
Pažvelk į dangų. Šviečia saulė? Lyja? Audra? Nesvarbu. Tai neturi įtakoti tavo nuotaikos.
Pažvelk į žmones. Jie pikti? Paniurę? Amžinai besiskundžiantys? Tu neturi sutikti su jais, būti toks, kaip jie.
Pažvelk į žmogų, kuris yra kupinas optimizmo.
Kuris į gyvenimą žvelgia kitaip, nei pilka masė.
Kuris tiki, kad viskas bus gerai.
Kuris ant popieriaus lapo pieštų tik šviesias spalvas.
Kuris supranta, kad viskas laikina, net ir bloga situacija.
Kuris supranta, kad visko pasitaiko.
Kuris tiki, kad viskas tik į gerą.
Linkiu jums nebūti ta pilka, liūdna ir pesimistiška mase. Keiskime tą nusistovėjusį gyvenimą, sudrumskime vandenis! Nesvarbu, net jei ir tavo aplinkoje visi mąsto pesimistiškai. Būk pradininkas naujo mąstymo, nebijok atsiverti naujovėms! Keisk savo gyvenimą, nes tik tu gali tai padaryti!
Atsiverk naujam gyvenimui. Tai yra vienintelis kelias ką nors pakeisti į gerą pusę.
Mano nuomonė nebūtinai turi sutapti su jūsų nuomone.
Kaktuse labai graziai parasei..labai ikvepia nepasiduoti..pepilota tavo istorija ikvepia
QUOTE(Aristokratė @ 2008 09 15, 21:16)
Tai as tai ne power point turiu, bet tiesiog slide show. Susikelus foto i viena faila, to, apie ka svajoju ir pasileidus megstama muzika svaigstu
O siaip tai daugybe pvz. youtube
Man atrodo reikia vesti "mind mouvies" ar kazkas panasaus.QUOTE(liepsnele @ 2008 09 15, 21:22)
Sveikutes!
Na pepilota, sauniai cia tu pavarei
Prisiminiau, pasidalinsiu ir as tokiu nedideliu sutapimu, bet vis tiek kuris man labai smagus buvo.
Na pepilota, sauniai cia tu pavarei
Prisiminiau, pasidalinsiu ir as tokiu nedideliu sutapimu, bet vis tiek kuris man labai smagus buvo.
Kas cia ir bus, visas senas forntas renkasi. Kas sekanti?
Sveikos, na jūs čia dalinotės savo mažais stebuklais tai aš ir pora parašysiu.
1. Įžanga. Na mes su MB nuomojamės butą. Ne esmė. O mano pusseserė su SB prieš metus gyveno savo sesės bute, bet taip atsitiko, kad jie turėjo per pusmetį išsikraustyti, tad ėmė iš lėto dairytis nuomojamo buto. Maždaug po 5 mėn. mūsų kaimynė netikėtai ėmė klausinėti kiek mokam už nuomą (mes mokam sąlyginai mažai) ir pasiūlė nuomotis iš jos geriau ketvirtame aukšte (mūsų antras), nes ten butas šiek tiek geresnis, o ji tiek metų saugojo, tad nori patikimų žmonių. Na mes su MB pagalvojom, bet nesutikom, nes jau kažkaip jau šį butą nuomojamės iš pažįstamo už žemą kainą, esam pripratę, tad atsisakėm ir užmiršom.
Po poros savaičių man beminant dviratį toptelėjo - atėjo tarsi nušvitimas, kad puskė ieškosi buto,mintys taip greit liejosi, nes taip gerai su jais sutarėm, ėmė kilti vaizdai, kaip smagu būtų jei jie kaimynai būtų ir pan. Tuoj skambinau puskei su pasiūlymu, ji susidomėjo, skambino SB į užsienį, nes tuomet komandiruotės buvo (aš tik nupasakojau apie butą, jie net realiai apžiūrėt negalėjo), bet sutiko, nes ir kaina maža. Tuomet lėkiau pas kaimynę visa džiugi, o ši sako - jau susitariau su vyruku kitu, atvažiuoja šiandien apžiūrėt ir jei tiks, tai išnuomosiu. O aš visa spirgėjau, negi per vėlu, tuoj vėl skambinau puskei, jie sutiko ir 50Lt brangiau mokėt. Aš vėl pas kaimynę, bet ir vyrukas sutiko 50lt brangiau mokėt, vakare turėjo pranešt apsisprendimą. O aš vis spirgėjau, ir galvojau - na negi per vėlu, kaip smagu būtų.. Kaimynė nepasirodė, o jos tas reikalas užsitempė, nes tas vyrukas vis negalėjo. Aš savaitė laksčiau pas ją klausdama ar apsisprendė, kol galiausiai ji pasakė, kad jau išnuomojo tam vyrukui ir jis jau sumokėjo.
Na aš tarsi negalėjau patikėt, nenorėjau susitaikyt, galvojau, kaip taip pražiopsojau, taip smagu būt buvę visiems, tarsi suvokiau, kad jau nebėr to buto, bet svajonė nedingo. Ir ką jūs manot - po savaitės ateina kaimynė su savo tel.nr. ant lapelio ir klausia ar dar domina tas butas draugus, mat jo nuominininkas pabėgo į kitą butą arčiau darbo. Negalėjau patikėt savo ausim, o laimės buvo.. O puskė ir sako, kad tas butas kaip iš dangaus nukrito, vis dairėsi internete, vis brangoki, o čia iš dangaus, pigus, ir dar mes kaimynai
2. Čia senesnė istorija, tuomet dar nieko nežinojau apie vizualizacijas, tik vėliau viską supratau. Vėl su butais
Žodžiu mes su MB ir dar keliais klasiokais, kaip barake, nuomojomės Kauno krašte 4 kambarių butą. Su MB buvo santykių krizė, labai pykomės, dusau, skirtis nenorėjau, bet pasvajodavau, kad reiktų atskirai pagyvent, pailsėt.. Bet neturėjau kur išeit. Taip atsitiko, kad ta pati puskė įstojo mokytis į Kauną, laikinai gyveno pas tetą, bet jos sesė iš Airijos nusipirko 3 kambarių butą, kad pinigai kojinėj nestovėtų - vienas kambarys puskei, kitą išnuomojo puskės draugei, o į trečią nuomininkės nerado. O man net seilė tyso, kaip buvau išsiilgus mergaitiško gyvenimo, norėjau pailsėt nuo MB.. Bet bėda, buto reikalus derino teta, tad buvo gėda eit pas ją prašyt, nes ji garsiausiai priešinosi, kai ėjom su MB kartu gyvent, taip pat buvo gėda, kad išbėgom gyvent, o jau po metų norėjau vėl gyvent viena, be to sąmoningas išsikraustymas beveik reiškė skyrybas, o skirtis buvo gaila, nenorėjau. Tad sau vis svečiuodavausi pas puskę, lyg tarp kitko užklausdavau ar nerado nuomininkės, o tuo pačiu vis svajojau, kaip faina būtų man ten gyvent.. Per kiekvieną barnį su MB taip svajojau, rodės, kad tas kambarys skirtas man, kad manęs jis laukia..
Ir ką, po poros mėn. mūsų bute vyko naujametinis vakarėlis, buvo linksma. Ir antrą šventimo vakarą apsireikškė buto šeimininkas (kuris buvo didelis sukčius), pasakė, kad iškvietė mentus,nes labai triukšmaujam ir liepė visiems skirstytis. Kol išlydėjom svečius jis pakeitė spynas ir mes likom ant gatvės kaip stovim. Aišku kaip tyčia susipykom su MB, tad jis išvarė pas draugą nakvot, o aš pas puskę. O kadangi likom benamiais, tai aš taip ir likau tam savo kambary, kuris manęs laukė , o draugas išsinuomojo su kitu draugu butą. Taip viskas ir išsipildė - ir neišsiskyrėm, ir gavau tą kambarį, ir tam bute pragyvenau kelis smagius metelius Tuomet tai atrodė kaip stebuklas
Tokie maži pasakojimai - nesitikėjau, kad tiek daug vietos užims
Na bet dabar žinau, kad svajonės pildosi Šiuo metu svajoju apie nuosavą būstą. Tiesa, kartais apima abejonės, nes nelabai realiai tai atrodo, bet stengiuosi vyti mintis tolyn. Dar žinau, kad blogai darau, kad vis kurpiu variantus, kaip gaunam tą būstą.. Stengiuosi atprast. Visata pati pasirūpins kaip kur ir kada. Man tereikia svajot, kaip smagu būtų ten gyventi
1. Įžanga. Na mes su MB nuomojamės butą. Ne esmė. O mano pusseserė su SB prieš metus gyveno savo sesės bute, bet taip atsitiko, kad jie turėjo per pusmetį išsikraustyti, tad ėmė iš lėto dairytis nuomojamo buto. Maždaug po 5 mėn. mūsų kaimynė netikėtai ėmė klausinėti kiek mokam už nuomą (mes mokam sąlyginai mažai) ir pasiūlė nuomotis iš jos geriau ketvirtame aukšte (mūsų antras), nes ten butas šiek tiek geresnis, o ji tiek metų saugojo, tad nori patikimų žmonių. Na mes su MB pagalvojom, bet nesutikom, nes jau kažkaip jau šį butą nuomojamės iš pažįstamo už žemą kainą, esam pripratę, tad atsisakėm ir užmiršom.
Po poros savaičių man beminant dviratį toptelėjo - atėjo tarsi nušvitimas, kad puskė ieškosi buto,mintys taip greit liejosi, nes taip gerai su jais sutarėm, ėmė kilti vaizdai, kaip smagu būtų jei jie kaimynai būtų ir pan. Tuoj skambinau puskei su pasiūlymu, ji susidomėjo, skambino SB į užsienį, nes tuomet komandiruotės buvo (aš tik nupasakojau apie butą, jie net realiai apžiūrėt negalėjo), bet sutiko, nes ir kaina maža. Tuomet lėkiau pas kaimynę visa džiugi, o ši sako - jau susitariau su vyruku kitu, atvažiuoja šiandien apžiūrėt ir jei tiks, tai išnuomosiu. O aš visa spirgėjau, negi per vėlu, tuoj vėl skambinau puskei, jie sutiko ir 50Lt brangiau mokėt. Aš vėl pas kaimynę, bet ir vyrukas sutiko 50lt brangiau mokėt, vakare turėjo pranešt apsisprendimą. O aš vis spirgėjau, ir galvojau - na negi per vėlu, kaip smagu būtų.. Kaimynė nepasirodė, o jos tas reikalas užsitempė, nes tas vyrukas vis negalėjo. Aš savaitė laksčiau pas ją klausdama ar apsisprendė, kol galiausiai ji pasakė, kad jau išnuomojo tam vyrukui ir jis jau sumokėjo.
Na aš tarsi negalėjau patikėt, nenorėjau susitaikyt, galvojau, kaip taip pražiopsojau, taip smagu būt buvę visiems, tarsi suvokiau, kad jau nebėr to buto, bet svajonė nedingo. Ir ką jūs manot - po savaitės ateina kaimynė su savo tel.nr. ant lapelio ir klausia ar dar domina tas butas draugus, mat jo nuominininkas pabėgo į kitą butą arčiau darbo. Negalėjau patikėt savo ausim, o laimės buvo..
O puskė ir sako, kad tas butas kaip iš dangaus nukrito, vis dairėsi internete, vis brangoki, o čia iš dangaus, pigus, ir dar mes kaimynai 2. Čia senesnė istorija, tuomet dar nieko nežinojau apie vizualizacijas, tik vėliau viską supratau. Vėl su butais
Žodžiu mes su MB ir dar keliais klasiokais, kaip barake, nuomojomės Kauno krašte 4 kambarių butą. Su MB buvo santykių krizė, labai pykomės, dusau, skirtis nenorėjau, bet pasvajodavau, kad reiktų atskirai pagyvent, pailsėt.. Bet neturėjau kur išeit. Taip atsitiko, kad ta pati puskė įstojo mokytis į Kauną, laikinai gyveno pas tetą, bet jos sesė iš Airijos nusipirko 3 kambarių butą, kad pinigai kojinėj nestovėtų - vienas kambarys puskei, kitą išnuomojo puskės draugei, o į trečią nuomininkės nerado. O man net seilė tyso, kaip buvau išsiilgus mergaitiško gyvenimo, norėjau pailsėt nuo MB.. Bet bėda, buto reikalus derino teta, tad buvo gėda eit pas ją prašyt, nes ji garsiausiai priešinosi, kai ėjom su MB kartu gyvent, taip pat buvo gėda, kad išbėgom gyvent, o jau po metų norėjau vėl gyvent viena, be to sąmoningas išsikraustymas beveik reiškė skyrybas, o skirtis buvo gaila, nenorėjau. Tad sau vis svečiuodavausi pas puskę, lyg tarp kitko užklausdavau ar nerado nuomininkės, o tuo pačiu vis svajojau, kaip faina būtų man ten gyvent.. Per kiekvieną barnį su MB taip svajojau, rodės, kad tas kambarys skirtas man, kad manęs jis laukia..
Ir ką, po poros mėn. mūsų bute vyko naujametinis vakarėlis, buvo linksma. Ir antrą šventimo vakarą apsireikškė buto šeimininkas (kuris buvo didelis sukčius), pasakė, kad iškvietė mentus,nes labai triukšmaujam ir liepė visiems skirstytis. Kol išlydėjom svečius jis pakeitė spynas ir mes likom ant gatvės kaip stovim. Aišku kaip tyčia susipykom su MB, tad jis išvarė pas draugą nakvot, o aš pas puskę. O kadangi likom benamiais, tai aš taip ir likau tam savo kambary, kuris manęs laukė
, o draugas išsinuomojo su kitu draugu butą. Taip viskas ir išsipildė - ir neišsiskyrėm, ir gavau tą kambarį, ir tam bute pragyvenau kelis smagius metelius Tuomet tai atrodė kaip stebuklas Tokie maži pasakojimai - nesitikėjau, kad tiek daug vietos užims
Na bet dabar žinau, kad svajonės pildosi
Šiuo metu svajoju apie nuosavą būstą. Tiesa, kartais apima abejonės, nes nelabai realiai tai atrodo, bet stengiuosi vyti mintis tolyn. Dar žinau, kad blogai darau, kad vis kurpiu variantus, kaip gaunam tą būstą.. Stengiuosi atprast. Visata pati pasirūpins kaip kur ir kada. Man tereikia svajot, kaip smagu būtų ten gyventi
sveikutes paskaitineju,bet dar vis nesiraso,nesinori savo liudesio cia inesti....geros dienos!!!!!
O aš įnešiu savo liūdesio šiek tiek.. Noriu jūsų patarimo.
Situacija tokia, kad esu ištekėjusi už tėvo nekenčiamos tautybės vyro, todėl jis su manim nebesikalba, smerkia ir t.t. Bendraudavau kartais su mama ir sese skype, bet vakar tėvas prisiskaitė laikraščių ir ištrynė skype iš kompiuterio :S Tai va... dabar galvoju, kaip man pasielgti.. Pirma mintis šovusi į galvą nutraukti ryšius su šeima ir tiek...
Šito labiausiai dabar ir norėčiau...
Kita išeitis padėti mamai susirasti ir iš naujo instaliuoti skype, bendrauti toliau, bet kiekvieną kartą po pokalbio jausti kaip širdį varsto peiliai. Neveltui vakar vakare nežinojau kodėl akyse ašaros kaupėsi. Buvom pas vyro šeimą it visi tokie nuostabūs šilti žmonės, o aš sėdėjau ir tramdžiau ašaras ir niekaip nesupratau, kas man yra...
Situacija tokia, kad esu ištekėjusi už tėvo nekenčiamos tautybės vyro, todėl jis su manim nebesikalba, smerkia ir t.t. Bendraudavau kartais su mama ir sese skype, bet vakar tėvas prisiskaitė laikraščių ir ištrynė skype iš kompiuterio :S Tai va... dabar galvoju, kaip man pasielgti.. Pirma mintis šovusi į galvą nutraukti ryšius su šeima ir tiek...
Šito labiausiai dabar ir norėčiau... Kita išeitis padėti mamai susirasti ir iš naujo instaliuoti skype, bendrauti toliau, bet kiekvieną kartą po pokalbio jausti kaip širdį varsto peiliai. Neveltui vakar vakare nežinojau kodėl akyse ašaros kaupėsi. Buvom pas vyro šeimą it visi tokie nuostabūs šilti žmonės, o aš sėdėjau ir tramdžiau ašaras ir niekaip nesupratau, kas man yra...
Sufi, žinoma bendrauk ir toliau su mama bei sese. Jei tave skaudina tėtis, tai tikrai tau nereikia taip pat skaudinti kitų savo šeimos narių. Neabjoju, kad mama ir sesė tikrai labai nusimintų ir nerimautų dėl tavęs, jei negautų jokių žinių.
Tiesiog galvok - svajok apie tai, kad tavo tėtis žaidžia su savo anūkais (tavo ir tavo vyro vaikais), galvok, kad visa šeima kartu pietaujate, švenčiate šventes
Ir tikiu, kad vieną dieną tai taps tiesa Ateis tokia diena, kai tavo tėtis supras, kad svarbiausia yra tai, kad tu esi laiminga ir visai nesvarbu su kokios tautybės vyru
Tiesiog galvok - svajok apie tai, kad tavo tėtis žaidžia su savo anūkais (tavo ir tavo vyro vaikais), galvok, kad visa šeima kartu pietaujate, švenčiate šventes
Ir tikiu, kad vieną dieną tai taps tiesa
Ateis tokia diena, kai tavo tėtis supras, kad svarbiausia yra tai, kad tu esi laiminga ir visai nesvarbu su kokios tautybės vyru
