Angelėlių mamyčių svetainė

Merginos,
Pirmiausia noriu pasidziaugti del BIM. Tikrai tikejau, kad bus viskas gerai, taip ir nutiko

Dabar gal juokingai parasysiu, kaip kokia davatka As truputi nuliudusi, kad kai kurios is jusu sako, kad jau nebetiki i D...a. Mane tik ir palaiko tikejimas, kad jis yra. Jei netikeciau, tada neisivaizduoju kaip tektu gyventi.. Juk tai reikstu, kad nebera ir ju - mano mergyciu.. Kai vaikysteje skaiciau vaikiska biblija, man labai istrigo viena istorija. Ten rase apie gerai gyvenanti laiminga zmogu, kuris turejo daug vaiku ir nuostabia zmona.. Tada D....s nusprende isbandyti jo tikejima. Zmogus liko be zmonos, be vaiku ir visiskas elgeta. Ir po kiekvienos nelaimes ji gundydavo velnias.. Jo tikejimas nesuslubavo. Dievas, atsidekodamas, sugrazino jam laiminga gyvenima. Juk jei tiki i D...a, tada tiki, jog yra ir pomirtinis gyvenimas. Musu kelione yra trumpa, palyginus su amzinuoju gyvenimu. Juokingai as cia prirasiau. Tikrai neesu praktikuojanti krikscione ar labai giliai tikinti. Mane irgi daznai apninka abejones, bet tikejimas man suteikia vilties.. Vilties jas pamatyti.. As labai tikiu pomirtiniu gyvenimu.. Kai mire mano mociute, kuri buvo man labai labai brangi ir artima, pacia pirmaja diena as jutau jos buvima salia visa savo esybe. Net siurpulys ejo per kuna. Niekam to nesakiau. Bijojau, kad juoksis. Bet tada isgirdau mama sakant tetai, kad ji jaucia mociutes buvima. Buvau pribloksta..

Siame forume pastebejau, kad viena is jusu pagimde dvynukes ir mirusiosios mergytes vardas Mildute. Be to, man atrodo, kad mums nelaime ivyko panasiu metu. Mano mergytes mire praitu metu rugsejo pabaigoje. Taigi, net keletas musu, cia esanciu, siemet minesime pirmasias nelaimes metines.. Liudna..

Labas rytas merginos kaip isimiegojot

Sveikos,

Bim, vakar T tau atsiuntė až. nenori čia rašyt. Ji sava mano draugytė. Pas ją panašaus kažkas kas ir pas tave. Manau moralinis palaikymas tau tikrai neprošal bus. Jei norėsi gali jai atrašyt.
taigi - visi tau pranašaujam puikų nėštumą tik tu pati su tuo susitaikyk...
ir neimk į galvą tų tonzilių, jetau, aš net nesityrus ir nežinau, gal ir pas mane jų yr?... ir nežinau ir nešioju ir gimdysiu ir jau gimdžiau...

Antuke, dėl d... aš nebetikiu juo. Aš tikiu, kad yra pomirtinis gyvenimas, bet tikiu aš ir meldžiuosi savo ANgeliukui. Jis mano Dievas.
O tas kuris ale aprašomas visur?.... koks jis dievas jei jis duoda sveikus vaikus bomžėms, kurios kankina, kurios skandina išvietėse naujagimius, kurios smaugia, nemaitina ir kitaip darkosi. Kaip jis gali mylinčioms, tvirtoms šeimoms neduoti vaikų arba duoti ir atimti. Kodėl???
vat kai aš sužinosiu atsakymus į daugtokio pobūdžio klausimų tada galbūt pakeisiu savo nuomonę. O dabar mano Dievas man ir mano šeimai yra mano Angeliukas Laurynas.
Daugiau dievų aš neturiu. Tik vieną, kurį be proto myliu ir laukiu, kada galėsiu jį pamatyti.

Ką veikiat mergos? kelkitės, eikit čia. šian svarbi diena - BIm eina pas KR

Labutis

Bim, džiaugiuosi dėl Tavęs, dabar jau viskas turi būti gerai

Antuke, gražiai tu čia parašei apie tikėjimą.. Manau visoms jis sušlubuoja po tokių nelaimių, ir tai natūralu. Aš po truputį atgaunu tą tikėjimą, nes taip lengviau gyventi, susikūriau savo teoriją apie tai kas įvyko ir kažkaip lengviau ant širdies patapo. Mano dukrytė kai einam pro bažnyčią vis prašo užeiti, ten yra toks altorius su žvakutėm, vis uždegam vieną už broliuką, pasėdim... Pradžioje tiesiog pasėdėdavau be jokių minčių, be jokių maldelių, atrodė kad nėra ką pasakyti, už ką padėkoti, ir ko prašyti, viskas beprasmiška, o dabar.. praėjo jau laiko tarpas, ir nuėjus į bažnyčią padėkoju už tai kad turiu šeimą, dukrytę, nes iš tikrųjų turiu labai daug..

Labas rytas, mergaites

seniai beužsukau pas jus, gal jau ir nebeatsimenat manęs


tikrai liūdna...
pirmosios metinės man buvo pačios skaudžiausios
.......o dabar, žiūrėk, jau ir šeštosios praėjo..........
pirmadienį mano berniukas jau eitų į pirmą klasę..................


aš į šį klausimą atsakymo dar neradau

labas rytas visoms

nevaziosiu, pasukau atisakaiu, nes kaip ir nara reikalo kol nera rezultatu, tai kad nevaziosiu siandien!

lauksi išrašo? kada važiuosi?

kita savaite, kai jau visus tirymus susirinksiu! greiciausei, na seip bus matyt!

labs

maciau apie tikejima i kazka kalbejot as..... tai net nzn ar tikiuo siaip iki nelaimes buvau tikinti ir net labai per nelaime prakeikiau visus kas yra virsui ir kas yra apacioje....dabar visada paprasau sunelio kad saugotu ir globotu savo sesute o D.... net nzn ka ir sakyt jei kazkas atsakytu i tuos pacius klausimus tikrai patikeciau kartais ir jo prasau neapleist musu nueinam ir i baznycia ir pasimeldziam ir misias laikom.bet butent apie D.... neturiu ka pasakyt tikriausiai pagal nuotaika tikiu kad virsui yra mano sunelis ir jis yra musu angelas sargas

Labutis
Prisimenam, prisimenam, vis pagalvodavau kur tu dingai ir kaip tau sekasi.
O mano mergytė jau būtų buvusi penktokė......

aš irgi buvau po nelaimės bažnyčioj keletą kartų. bet tik todėl, kad pvz reikia nuvežt anytą arba mišios buvo... visi eina, vyras eina, dėl vaizdo einu ir aš... bet visada tik stoviu gale. nesiklausiu prieš tą.... nesimeldžiu o tik stoviu ir laiką stumiu iki pasibaigimo. tuščia man ten, netgi šlykštu, nebetikiu.. mintimis tik pasikalbu su savo Angelu ir viskas.. bet su juo pasikalbėt galiu ir ne toj vietoj, labiausiai su juo mėgstu kalbėtis ten kur paskutinį kartą su juo atsisveikinom, kur guli jo kūnelis.