Gera tema, prisijuokiau is pacio ryto
Atsimenu, kai man buvo 6 metai, pirmoj klasej buvau. Turejom labai labai griezta pradinuku mokytoja. Ji vis sakydavo, kad jei norit i tualeta, tai eikit per pertrauka, kad jokiu prasymu per pamokas nebutu... As tokia, gera, naivi, baili mergaite tada buvau. Mokytojos zodis, man - istatymas

Kai dabar prisimenu, prasidejo pamoka, sedziu ir labai uzsimaniau sysiuko, kentejau, kentejau... Bet jau vos galejau iskest, o paprasyt i tualeta bijojau (del anksciau minetu priezasciu) ... jau nebegalejau kentet, galvoju, biski pasysiosiu dabar, kad lengviau butu, o per pertarauka "dabaigsiu"... Bet kai pasysiojau "biski", tai jau nebeisejo sulaukt pertraukos, viskas buvo "dabaigta" cia ir dabar

Apsidairiau, ar nieks nemate

supratau, kad nemate, tai pradejau su koja makaluoti, kad "issklaidyt" balute, tai dirbau su kojom iki pamokos pabaigos

( bet dabar galvoju, kad mokytoja mate mano nelaime, tik nenorejo gedint pries visa klase, esu dekinga jai uz tai

) O gizus i namus, tiesiai i vonia nuskuodziau, kad nieks nesuprastu...bet atejo mama ir neislaikiau, pradejau verkti pasikukciodama, pasakiau, kas atsitiko, mama nuramino ir prizadejo niekam nesakyt...