QUOTE(skristi @ 2009 01 09, 11:39)
mano
vaiko tevas yra issiskyres, turi vaika is pirmos santuokos, bet baznytines santuokos nera turejes. Is ties keista, kad jis turi galimybe tuoktis baznycioje (o gal neturi???) Ka siuo atveju butu galima sakyti - kur cia Dievas palaimino moters ir vyro rysi, atsiusdamas vaikeli? Pirma ar antra karta?

Zinau, kad atsakymo nebus
Tai smarkiai viską keičia.

Jei nori būti laiminga, nestatyk pamato, ant kito pamato - namas bus netvirtas. Tavo vaiko tėvas padėjo pamatus su kita moterimi (net buvo oficialiai susituokęs! ir turi pirmagimį

). Po to atsirandi Tu, ir vėl bandomi dėti pamatai.

Žinoma, jei gyventum toje šalyje, kur vyrauja islamas, tu būtum antroji gal žmona (vyriausioji, pirmoji, ten turi didžiausias teises). Bet Tau Dievas skyrė gimti čia, šioje šalyje, kur oficiali monogamija. Taigi tapdama antrąja žmona (kad ir pamatas su pirmąja yra apiręs), tu nebūsi laimingesnė - visą laiką turėsi įrodinėti, kad
tavo ryšys ,,yra svarbesnis''.

Ir taip iki gyvenimo galo. Tu niekada nebūsi rami.
Vienintelė išeitis - susitaikyti, kad buvai tik... meilužė su padariniais.
Prisikelti gali (ką ir darai, nes to siekei nuo pat atėjimo į šią temą pradžios). Manau, kad Tavo širdis Tau teisingai kužda, kad reikia nuo visko atsiriboti ir pradėti savo gyvenimą atskirai (tik reikia dar pirma išspręsti, kad tėvelis suprastų, jog jam
reikia išeiti, o ne būtų ,,išvarytas''').
Linkėčiau Tau daugiau šeimos nesukurti. Teisingai pavadinai, kad santuoka su kitu jau bus tik
loterija.

Ir geriau nesinaudoti bažnytiniais ,,leidimais'' lyg laisvaai tuoktis (beje, tėveliui taip pat).

Tu jau nesi laisva šioje žemėje. Tu pasirinkai. Ir tokį savo gyvenimą nelengvą pasirinkai. Ir nešk jį garbingai iki galo.
Štai ir paaiškėja kunigo žodžiai ,,užauginsit vaiką ir viena''.
Gal nelengvi Tau šie žodžiai, bet tai mano patarimas Tau (jie iš širdies).