QUOTE(*meduota* @ 2009 09 03, 19:00)
o šiandien Jokūbas sustojo prie parduotuvės. ten sėdėjo 3 jaunuoliai(14-15m.). nu ir prasidėjo keiksmai.... pasiėmiau vaiką į rankas ir nusinešiau.
negi imsiu aš dabar jiem pamokslaut, kaip keiktis negražu. ir nemandagu. ir dar prie mažų vaikų. ir dar viešai?
[
negi imsiu aš dabar jiem pamokslaut, kaip keiktis negražu. ir nemandagu. ir dar prie mažų vaikų. ir dar viešai?
[
QUOTE(*meduota* @ 2009 09 03, 23:00)
tie vaikinai buvo viešoj vietoj ir manau pakankamai suaugę žinot kur kokia kalba tinkama. keiksmai.... jų mano vaikas girdėt gali ir iš suaugusių praeinančių žmonių. negi ir juos turėčiau paauklėt? tokiu atveju, man saugiau pasakyt vaikui, kad eikim iš čia, nes žmonės nemandagūs.
[/i]

Šiandien tie vaikai, dar vaikai, pamato, kad niekas nereguoja į jų negražų elgesį, kad jų tėvai neauklėja, apie tai jau net nekalbam, bet jie mato, kad gali daryt ką nori, o suaugę abejingai tyli, reiškia galiu taip elgtis toliau. Šiandien jie tik keikiasi, rytoj jau gal kokį senuką primuš, ir mažiuko telefoną, dviratį atims. Jums aišku, tai nerūpi. Lengviausias sprendimas , pasiimu vaiką ir šalin, manęs tai neliečia. O jei tie patys paaugliai po metų užpuls ir primuš jūsų vaiką gryžtantį iš mokyklos, jums irgi dzin. Būtent ir eina kalba apie abejingumą. Aišku galima sakyt, kad nelendat,nes ir pati bijot gaut atgal keiksmažodžių laviną, todėl klausimas kyla, jei jūs suaugusi jų bijot, privengiat, kaip turėtų jaustis mūsų maži vaikai šalia tokių. Šiandien dar jūsų vaikas su jumis visur eina, ateis laikas kai eis vienas.