QUOTE(Brasa @ 2009 09 04, 13:30)
Argi ne tas pats būtų su tuo "paauklėtu" isterikuojančiu svetimu vaiku? Nu bliauna vaikas , nu "paauklėja" geranoriškos moterėlės, nu ir kas toliau.. Ar tas vaikas nuo to momento taps išauklėtu, geru? Nieko tas aplinkinių auklėjimas neduoda -
jis turi būti sisteminis, nuoseklus, o tokį auklėjimą vaikui gali duoti tik artimieji.... Tiesą pasakius, tas pats galioja ir kalbant apie kenkėjišką chuliganiukų elgesį. Pamatęs kažką bloga darantį vaiką, tuo momentu svetimas žmogus gali jį sustabdyti, bet to vaiko elgesio problemų svetimas žmogus tikrai neišspręs, deja... Žinoma, geriau momentinis svetimų dėmesys, nei kad išvis jokio - kai mažieji chuliganai jaučiasi išvis nebaudžiami....
Kertinis diskusijos sakinys

Aplinkiniai neauklėja mūsų vaikų, nes auklėjimas iš tiesų yra nuosekliai ir sistemiškai perduodama vertybių sistema, tačiau kartais drausmina ar išsako savo pastabas, jei vaikų elgesys yra ar atrodo netinkamas.Tačiau tėvų reakcija į aplinkinių išsakomas pastabas dėl jų vaikų elgesio neretai būna gynybiška:kritika priimama kaip asmeninis įžeidimas savo kaip mamos ar tėčio autoritetui ir tėviškiems/motiniškiems sugebėjimams

Tai ne vaikas nesusitvarko su aplinkinių kritika, o būtent tėvai
Daugumos diskutuojančių, o ir mano taip pat, vaikai dar pakankamai maži, todėl dažniausiai tėvai tampa tokių susidūrimų liudininkais ir aktyviais dalyviais.Praeis šiek tiek laiko ir bus vis daugiau situacijų, kai vaiko elgesys socialinėje aplinkoje bus vertinamas tuo metu, kai mes, tėvai, neturėsime galimybės pamatyti, sustabdyti ar įsikišti.Ir aš noriu, kad jei mano vaikas elgsis netinkamai kitų žmonių atžvilgiu, jis būtų sudrausmintas ir sustabdytas.Be abejo, norėtųsi, kad tai būtų padaryta tinkamai ir pedagogiškai teisingai, tačiau netgi bobutės bumbėjimas dėl troleibuse besikeikiančių ir saulėgrąžas spjaudančių penktokų, man atrodo adekvatesnė reakcija, nei abejingumas.