QUOTE(deima26 @ 2008 08 30, 19:29)
Ne,cia as apie tai,ka galejau padaryt ir ko nepadariau,kad jis isgyventu..

Ir vel asaros kaip pupos rieda

*****,kaip sunku sirdy...

Sorry,nezinau kas man cia uzejo
o va sita grauzati reik nugaleti, kuo greiciau tuo geriau. Jei tuo metu butum zinojus, ka gali padaryti, butum 150% padarius viska, kad taip neivyktu ir tu tai zinai, bet tu nezinojai, kaip nei viena is musu nezinojo todel nera prasmes save skaudinti saves pacios kaltinimais. Tikriausiai dauguma is musu ne karta mintyse apmasto, ka galejo padaryti kitaip, as pavyzdziui periodiskai desperatiskai mintyse bandau atsukti sofijai virkstele nuo kaklo, bandau rekti ant gydytoju ir isivaizduoju kaip nuo pat atvaziavimo reikalauju CP, bet kas is to, jei as buciau zinojusi, kad tai kazka pakeis, buciau padariusi...anksciau ir as ant saves labai pykau, pykau, kad neisgirdau savo vidinio balso namie, kai atsiradus keistam staigiam skausmui prabego keista mintis, kad uzsimete virkste, uzmuskit nezinau is kur ta mintis, kad gimdykloje nesielgiau kaip gydytoja, bet kaip gimdanti ,moteris. Dabar atejus tokiom mintim, tiesiog valingai save sustabdau. Reikia bandyti gyventi, reikia ismokti gyventi, taip kaip rase Ajuka ir Andryte, reikia po klaikios nemigos nakties vel ismokti sypsotis pasauliui, ir paciom sau