QUOTE(vadove @ 2008 09 11, 14:40)
oi ir man siandien labai jau sunku diena. verkaiu verkiau ir vis galvoju ir uzduodu klausima kazkam... kodel??? as jau nuo pat paauglystes svajojau apie didele seima, beprotiskai visada troskau tureti savo kudikeli. visada labai mylejau vaikus, visi kaimynu vaikai buvo mano nuciuciuoti, numyluoti ir kuo toliau, tuo ta meile vaikams vis didejo. kai suzinaojau, kad laukiuosi, tiesiog skraidziau padebesiais, gyvenime dar nebuvau tokia laiminga kaip tada, nes zinojau, kad netrukus prie sirdies glausiu SAVO, taip laukta, savjota, beprotiskai myleta kudikeli.... ir net minties tokios nebuvo, kad likimas gali taip skaudziai pasijuokti... suprasciau, jei as nebuciau laukus, arba nemyleciau vaikuciu, tai dar pagalvociau, kad uz tai mane cia baudzia taip likimas, o dabar... UZ KA? KODEL????
nerandu sau vietos siandien.
vaziuoju i parduotuve, kol dar neuztino akys nuo asaru...
nerandu sau vietos siandien.
vaziuoju i parduotuve, kol dar neuztino akys nuo asaru...
