Vaikas nekalba, 3 tema

Sandriuks 1, kaip tik buvau bepradedanti rašyti padrąsinimo žodžius, ale žiū, Alchemie jau davė gerą dopingo porciją
Dėl mergaičių, tai čia tikrai tik taip manoma, o iš tiesų tai kažin...
Maniškė dabar jau penkerių. Ji kalba... ta prasme geba "kalbos aparatu" ištarti žodį. Gali pasakyti 2-3 žodžų sakinį, nors ir be jokios gramatinės struktūros. Visa tai turime gal kokį gerą pusmetį, Be abejo, su atsiradusia drąsa kalbėti (netgi kaip išeina), kažkiek palengvėjo ir stereotipiniai autistiški dalykai. Mažiau panikos, beprasmio nesaugumo, baimių, isterijų dėl negebėjimo savęs išreikšti ir pan. Tačiau kaip bebūtų jos tautybė (sutrikimas iš autizmo spektro) nepasikeitė. Ji vistiek yra kitokia, jai vistiek sunku suprasti mus tipiškus ir būti pačiai suprastai.
Norėčiau būti atsargi plėsdamasi šia tema čia, kur daug mamų dar tik nerimauja dėl vaiko nekalbėjimo, juolab, kad tai išties gali būti viso labo tik koks kalbos sulėtėjimas, įvairaus plauko alalija ar panašūs dalykai.
Dėl pagalbos Lietuvoj (jei tikrai apsisprendėt grįžti), tikslingiausias ir naudingiausias ateičiai kelias būtų nuo Vilniaus Vaiko Raidos Centro

Sandriuks, kaip suprantu, mokykla reikalinga tavo vyresniajai. Gerasi butu, akd kokie siemos nariai nueitu pasikalbeti, apziuretu, kokia mokykla ir pan, nes vaikui bus didelis sokas pereiti i kita mokykla, o ka jau sakyti apie kita sali. reiketu, gal paprasyti, kad jei turi mokykla psichologa, susipazinti su juo, kad susiznotu apie vaika, dar pries jam einant i mokykla, kad butu zmogus, kuris turi "uzmetes aki", kuris galetu paguosti, palaikyti, kai iskils problemnos, kitiems nesuvokiamos, o vaikui tokios sunkios.
Siiap, aisku parsivezk visus popierius kiek imanoma is JAV apie vaika, kad cia neprasidetu istorija, eikit pas pediatra, nes ci sloga, paksui eikit pas psichiatra, nes vaikas "nenormalus"..bet bendrai nieko nepasako ir kaip spresti beda niekas nezino.
O tu cia visada laukiama, jei ka rasyk i az..zinau, akd sunkiausias minutes galima atlaikyti, tik kai salia zmones, kurie zino, kas tai yra ir kaip tu jautiesi..tai musu stiprybe, musu psichoterapija, kai visos, gal is skirtingu miestu bet bent lasu padrasinimo galime viena kita palaikyti

O mes cia jau forumuose buvome bepradedancios "oi kaip Amerikoje gerai ir kaip pas mus blogai...". Rodosi visur tevai turi ideti lygiai tiek pat energijos ir ryzto, kad ju raidos sutrikimu turintys vaikai tobuletu.
Sandriuks1, ar tu lankei logopeda kartu su savo vaiku? Gal pastebejai principus, kuriais dirbant vaikas tobuleja? Jeigu ne, tai pabandyk stebedama juos isgryninti. As tai sakyciau galite imti ir anglakalbi logopeda, kodel gi ne...? Svarbu, kad is viso ismoktu kalbeti. O paskui gal imsis ir kitos kalbos. Nes jeigu taviskis labai nori bendrauti, tai ismokes tikrai pajus kalbos dziausma ir dar labiau ims stengtis tobuleti jau pats. Ir svarbu, kad pati pamatytum, kokie prakalbinimo budai vaika labiausiai veikia ir jam labiausiai tinka.
Mums tai butent labiausiai ir padejo tas logopedo darbo principu naudojimas namie. Jau esu rasiusi, kad labiausiai kalbeti ji skatino norai. Tai ta principa ir pritaikeme namie.
Nes jeigu butu namie netubulejes, tai tas pusvalandis logopedo per savaite butu gryni niekai.
na is aprasymu, tai is tiesu nepanasu, kad pas jus autizmas. Bet paguodos is to... ? Pazistu viena mama, kurios margaite irgi jokiu autizmo bruozu apart nekalbejimo neturejo. Daug kas sake autizmo nera - kalbeti prades. O vat suejo 7, paskui 8 metai ir ji vis dar nekalbejo. Tevai nusprende jai taikyti ABA, lyg ir minejo, kad ledai pajudejo is vietos, bet paskui nezinau kaip jiems sekesi.
Bet tu nenusimink. As esu skaiciusi, kad jeigu ivairios problemos yra del neisnesiojimo, tai labai labai daznai dirbant su vaikais viskas baigiasi laimingai, tik daug veliau.

sveika.

gal ir geresnė.. bet aš negaliu palygint, nes visai nežinau JAV reikalų. Lygiai kaip kokia nors mama iš tolimo tolimo kaimo nežino ir LT galimybių.. labai subjektyvu viskas... paslaugų tikrai yra, bent jau Vilniuje ir Kaune, tik va bėda viena - kaip jas atsirinkt, kad tikrai jos padėtų vaikui. Visko supirkti negali, o ir nereikia...


aha, supranta tik tos mamos, kurios pačios eina panašiu keliu. Mano vyras man tikrai ne "pašnekovas" apie vaiko bėdas. Vakar tepasakė - tu protingesnė, tu ir spręsk.
daugiau žmonių iš savų rato stengiuos neįtraukt. Nes jie irgi neturi tokių problemų kaip mano vaikas, tai nesupranta.. kada ne kada užuominų kokių padarau, pasitikrinu, tai pradeda kalbėti "į šoną"


turiu tik tiek pasakyt, anot vieno LT rašytojo:
KIEK ATIDUODI, TIEK TAVĘS IR LIEKA
Alchemie gali patikslint, kuris čia taip pasakė žinau, kad M kažkuris...

Dar žinau, kad aš tikrai ne viską darau dėl savo vaiko. Galiu daug daugiau. Galiu, bet tingiu, surandu šimtą ir du pasiteisinimus, kodėl aš pridarau pertraukų tarp kasdienių mūsų pamokėlių, kodėl vis nepaduodu vit B, kodėl taip ir nepaieškojau jam muzikės individualiai, nors grupę jis lanko.. ir t.t. Sukčiauju... o galėčiau daug daugiau... nu va.. prisipažinau, bus lengviau

Naitas..zinai..as atroo supratau, kodel tavo vyras taip sako arba daro...zinai..vyras didzuojasi, turiu tris sunus, mano vaikai..o cia va..vaikas kitoks, ne toks, nu gedytis negali, nes tavo vaikas...bet pripazinti, akd tavo vaikas ir ant popieriu oficialiai kitoks...ziauriai skauda ir zemina vyriska saviverte..tieisog is vyrisko mastymo puses, manau, akd sitoje vietoje jie ginasi ir nenori liesti sitos temos, nes..skauda, nemalonu ir geriau jau apie tai negalvoti..ka jau ten daryti ir spresti zingsnius.
Tu spresk, ar as teisi..bet manau, kad cia vyrisko mastymo sankloda, o ne tingejimas ar isipareigojimu nenorejimas prisiimti

tai taip, aišku kad taip. Tačiau taip elgdamasis jis gi ant manęs užkrauna dvigubą naštą - aš čia suku galvą kaip jam pasakyti, kad jo (nu ir mano kartu) vaikas toks ir toks, išaiškinti iki galo jam suprantamais terminais. dar visada pagalvoju, o kaip tas mano vyras jausis, kai išgirs va tokią ir tokią vaiko diagnozę... pati jau būnu atsipergyvenus, išnaršius visus įmanomus www ir t.t.
Skauda jam, be galo skauda... o man? man irgi skauda... gal net labiau, nes aš tą vaiką nešiojau, maitinau.. vis grįžtu atgal, gal kur koks brudas prilipo..

nu va, iškart prisiminiau... laukiausi aš to savo nekalbiuko, ir į biurą įėjo čigonė. Prašė pinigų. O man tokia ambicija užėjo, mintyse sau sakau - nu negausi, ir viskas.
Tikrai ji mane matė, kad nėščia esu, tikrai. Biure dar buvo 2 ar 3 žmonės, tai kažkuris iš jų davė centų tai čigonei....
kažkaip aš tą įvykį prisimenu. Nes kai neseniai su savo drauge (nėščia ji buvo paskutines dienas) sėdėjom kavinės terasoj, ir prie mūsų priėjo čigonė, iškart prisiminiau tą įvykį vos ne prieš 6 metus Draugė mano nėščioji tai tik dėbtelėjo į ją ir taip puse lūpų - daaaaar ko, davinėsiu aš čia pinigų.
O aš greit susigraibiau litą piniginėj ir įspraudžiau tai čigonei į delną, kad tik ji kuo greičiau mautų nuo mūsų. Čigonė ten kažką burbėjo apie kūdikį ar tai palinkėjo lengvo gimdymo, ar tai dar ko... nenugirdau...

o šiand mano nekalbiukas ryte skrudintuvėj "užkaitė" du TOSTE gabaliukus. Atėjo ir sako:
- Mama, diu annnnnn,- ir parodė į stalo kampą.
Ar supratot? vaikas pasakė - mama, tau kepu du duonos kampiukus (galiukai tokie atidarai maišelį, vienas kampiukas čia, o kitas - kitam gale. Tai ištraukia vaikis ir tą antrą, ir mamai pakepa... jomajo, aš dantis kada išsilaušiu į tuos kriaukšlius )
bet va išradingai vaikas parodė.. kriaukšliukas - kampiukas - stalo kampiukas.. niekad mano smegenai nepasens, tokius kryžiažodžius spręsdami

Sveikutes,

nespeju as prisijungt prie jusu diskusiju niekaip.Pas mane pats darbymetis namie buna ,kai jus plepat,taip apmaudu,kad ne tas zodis.Tik prisedu prie kompo,ir prasideda triuksmai,lakstymai.Tai kas valgyt uzsimano,tai kam i tualeta reikia,zodziu tik spek suktis.
Man klausimas iskilo,o kaip jusu nekalbiukai su broliais ar sesem bendrauja?
Tu,Naitai,matau turi net tris,ir kitos maciau,kad turit po 2vaikucius bent jau ,tai kaip tas bendravimas.
Maniskis nekalbiuks,tai labai noriai su vyresnele bendrauja,tik tiek,kad ji vis atstumia broli,mat neklauso jis jos,tai sugadina koki barbiu nama ,tai siaip ka nors nusvilpia is kambario.Tai buna triuksmo tada oho kokio:"tu man ne brolis,as taves nenoriu matyt,mama,niekada daugiau neleisk broliui pas mane i kambari ir t.t."Labiausiai,tai ja nervina,kad jis jos neklauso,bandau paaiskint,kad nieko nepadarysi,kad reikia susitart,bet kaip i siena atsimusa,tie zodziai.Ji man aiskina,kad dabar,tai ju tu broli labiau myli,nes jis nekalba ir etc.Siaip,daug terorizmo is jos puses patiriu,ypac,jei nors kazkiek laiko su mazium praleidziu viena,kai jos nebuna namie.
Niekaip neiseina islaviruot tarp visu poreikiu.Vos tik prisedu su Dovydu ka nors pazaist,tuoj ir dicke prisistato,o jis neleidzia jai zaist kartu,stumia nuo manes,dukra isizeidzia.O jei su ja uzsiimu,tuoj ir mazgys atsiranda,ir jam reikia kartu.Pas mane visi tokie individualistai,kad net zodziu nera.
Labiausiai tai zinoma truksta vyro veiklos,nes jis pas mane,ta tlioji grandis.Pasitart negali,paklaust negali,kai bandau paaiskint kaip su Dovydu bendraut,pyksta.Zodziu,kartais jauciuosi,kaip 4 vaiku mama .
O kas del logopedes darbo,tai as nematau kaip jie dirba,ji tik man papasakoja,ka jiedu veike.Ji man siule ateit paziuret,bet as zinau,kad tuomet Dovydas jos visai neklausys,ir nores,kad mama kalbetu,nes jis tada tik i mane koncentruojasi.O ankstesne,kai dirbdavo,tai per langa stebedavau as juos,Nepasakyciau,kad kazkas ypatingo,as ta pati namie darydavau.Dar kai Dovydas kudikis buvo,nes LT buvom grize,tai ejom i masazus,ir pas logopede uzeidavom.Tai ji man sake,kad su vaiku reikia garsiai bendraut,kartot kiekviena zodi,aiskiai istart ir kuo maziau mazuciuotis.Tai jis pas mane ir raideles pazysta,ir spalvas,ir geometrines figuras atskiria,tik tie pavadinimai labai jau tokie gomuriniais garsais paremti,kad net parasyt neiseitu.
Paskutiniu metu pastebejau,kad jei kokia dainele,tai jis niuniuoja vis,nes speju,kad per daug zodziu sudet i daina neiseina. Toks jausmas,kad pas ji silpni liezuvio raumenys,ar dar kas.Jau net nezinau.

Papildyta:
[quote=cute,2008 10 31, 23:46]

Dėl mergaičių, tai čia tikrai tik taip manoma, o iš tiesų tai kažin...
Maniškė dabar jau penkerių. Ji kalba... ta prasme geba "kalbos aparatu" ištarti žodį. Gali pasakyti 2-3 žodžų sakinį, nors ir be jokios gramatinės struktūros. Visa tai turime gal kokį gerą pusmetį, Be abejo, su atsiradusia drąsa kalbėti (netgi kaip išeina), kažkiek palengvėjo ir stereotipiniai autistiški dalykai. Mažiau panikos, beprasmio nesaugumo, baimių, isterijų dėl negebėjimo savęs išreikšti ir pan. Tačiau kaip bebūtų jos tautybė (sutrikimas iš autizmo spektro) nepasikeitė.

Tai as suprantu,bet visgi skaiciau,kad mergaitem reciau,nei berniukam nustatomas autizmas,nepamenu as statistikos,bet berniukai tikrai dazniau "suserga",nei paneles.
Gal ir negalima taip ikyriai kapstytis,bet as tiesiog "profesiniam smalsumui",noreciau paklaust,ar buvo kokiu fiziologiniu priezasciu? Juk nei is sio nei is to,taip nebuna.Skaiciau,jog naito berniukui,tai visokiu negeroviu itare ( atleiskit dar syki,man tikrai idomu del savisvietos ).Maniskis,kai gime,negana to,kad jau isciose kai buvo,sake,kad mires,tai paskui visokiu virusu ieskojo,genetiskai tyre,magnetini rezonansa dare,net kelis kartus,bet nieko nerado,ir genetikai nieko nerado,tiesiog peciais trukciojo.Didziausia problema,tai buvo mazakraujyste,kraujo tyrimus mums kas savaite darydavo,vaikas klykdavo,kaip skerdziamas keikviena syki.Bariausi ir su seselem,kad is leto dirba,vos uzpakalius pajudima.Niekam neidomu budavo,atseit mes dirbam pagal protokola. O zmogiskumas,tai cia nepardavinejamas.
Tai jis dabar,vos tik gydytojas paliecia,tuoj verkia,o jei reikia ka daryt,tai is viso baisu.Paskutini syki,kai reikejo krauja patikrint,tai laikem dviese,as ir sesele,o kita tuo metu krauja eme.Geriausia,tai,tai,kad paskui jis lyg niekur nieko nuejo zaist.
O kaip jusu vaikai i medikus reaguoja?Kaip miega?Kaip atpratinot nuo sauskelniu,nuo buteliuku.
Nes taip kaip paskaitineji,tokie vaikuciai,labai uzsispyre yra,prisirise prie daiktu?
Dar syki,atsiprasau,jei lendu i dusia,bet man tikrai idomu

sveikutes

senokai jau jums nerasiau,mes jau lankome darzeli,sekasi puikiai,patinka laukiame eiles i VRC gal iki naujuju sulauksime .grupeje siaucia vejaraupiai o maniskiai visi trys nesirge dar :veryad:

nuo 1.5 iki 3 metu maniskis nesileisdavo klausomas. Vos tik gydytoja pradeda klausytis plauciuku, jis taip uzsiklykia, kad nezinau, ka ten budavo galima isgirsti. Dabar laukiame eiles pas stomatologa. Tikriausiai bus labai sudetinga.
Buteliuku su soske is viso nelabai pripazino. Dar iki metu mieliau viska is puodeliu gerdavo. Prie soskes buvo prisirises, bet viena diena eme ir "dingo" is namu soske. Per dvi dienas iprato. Lygiai taip pat viena diena dingo is namu ir pampersai. Buvo protestas, bet per dvi dienas iprato daryti tuolete.
Siaip daug problemu budavo su rubeliais. Mazas rengiamas visada verkdavo, paskui bijodavo nauju rubeliu, tik mazdaug nuo 3.5 susitvarke.Ir su valgymu. Neturi jis alkio jausmo, niekada nepaprasys valgyti. Ir darzelyje nevalgo. Nu nebent saldumynus. Tik is nervines itampos supranti, kad jau laikas duoti jam valgyti.

Bet va siaip tai islindo viena problema su miegu dabar, kurios niekada nebuvo. Mazdaug karta i savaite jis blogai miega. Visada pirmasias keturias nakties miego valandas. Kas pusvalandi vartosi, dejuoja, kartais verkia ir skundziasi visokiais keistais skausmais: tai jam pilva, tai jam danti vis kitoje vietoje, tai jam ausi, o kartais siaip verkslena atsisedes arba miegodamas. Paskui vel trumpam uzmiega, o po pusvalnadzio vel tas pats. As tai itariu, kad jam realiai gal nieko neskauda, bet labai itempti nervai buna, o gal ir is nervines itampos is tikruju skauda. Cia taip atsirado kai nustojo miegoti pietu ir pradejo eiti i darzeli. Nes vasara kai i darzeli nejo ir pietu nemiegojo, tai tokiu nebudavo. Miega jis is viso po 10-11 valandu. Nezinau, gal cia nepakankamai. Bet pietu jau su jokiais vargais as jo nebegaliu uzmigdyti. Net masinoje veziojant diena nebemiega,kai seniau vos tik seda i masina ir po 10 minuciu miega. Gal kam taip buvo? Pagerti kazkokiu raminamu ar ka?

Siaip, sako kad autistukams buna danzia, kad prisilietimas kelia fizini skausma, taigi, nauji drabuziai irgi gali buti is tos serijos.
maniskis pamenu irgi budavo namie iki 3 metu nuogas lakstydavo.
Su gydytojais, normaliai, bet jau kraujo emimas ar pas LOR tragedija krauja eme, i mokykla patikrinimui tai mes su vyru laikeme, o sesute bande pirsta atlauzti is kumscio, kad paimtu krauja siiap jis kantrus ir mano nuomone jis verke ne is skausmo, bet tai buvo jam kaip asmenybei didziulis pazeminimas...su skiepais tas pats..pas dantiste gerai, nes jis ja myli.
O siaip..maniskis beveik neserga, kiek pasluoguoja tiek, bet pas gydytojus retai del ligu kreipiames..dazniau del visoku va kalbos bedu

bundziulka, mačiau kad buvai čia užsukus prieš Vėlines. Kodėl nieko neparašai


Kadangi mano vyriausiasis yra nekalbiukas, tai jis ir užduoda namie bendravimo toną. Su leliuku tai jis bendrauja ypaš švelniai ir mielai - ir balsą nuplonina kaip mama , ir pampersus jam administruoja (aš pati negaliu paimti nei pampų, nei servetėlių, nei kremo - turiu pranešti jam ko reikia, tada turiu laukti. O jis tuo metu skaičiuoja kiek ko reikia ir pristato )

o tam dvimetukui tai nekalbiukas ir skūron duoda, ir paglosto. Žiūrint, ko reikia. Su tėvu turim būti ypač drausmingi, ta prasme, jokių ten grūšių skutimo ar diržo ėmimo, negalima... nes jei tik pradedam nekalbiukui ką "pasiūlyt", jau netekę vilties susitart gražuoju, tai tas po kurio laiko žiū ir mus kopijuoja ant jaunesnio brolio .

Na, dar iš darželio parsineša visokių išmonių.. stumdosi, gnyba... bet mes su tėvu stebim ir kartais nesikišam. Išgyvens. Norim, kad tas mūsų nekalbiukas išmoktų už save pakovoti.. nugis vyrai visi, lai mokosi kol kas pasimušti, jeigu retorikoj prasti popieriai.

Dar nekalbiukas labai skundžia tą dvimetuką. Labai gerai gaudosi vaikas kas galima, kas pavojinga. Tai tik atlekia ir sako: - mama, babo. Viskas aišku. Reik eiti žiūrėti, ką tas patrakėlis krečia.

antrasis dvimetukas. Sakyčiau, kopijuoja vyresnį brolį, bet ištaria daug daugiau garsų už vyresnėlį, kai šis buvo tokio amžiaus. Labai pasiilgsta brolio, kai anas daržely būna. Pribėga apsikabinti net atėjęs pasiimti. Tada paprastai susimuša vienžo, nuo meilės iki neapykantos - vienas žingsnis.

Jie kažkaip susitaria. Taria garsus vienas kitam, už rankų vienas kitą vedasi, "pakuso" viens kitą ant kokio "žygdarbio" (skiriu iš tariamų garsų, kada jau jie vienas kitą drąsina). aišku, žaislų vienas kitam pavydi. Erzinasi.. va geriausias žaislas yra tėvo statybinė ruletė. Nu nerealus dalykas vaikui. Ištrauki tos siauros skardos - lubas gali pasiekti. paleidi - su garsu susisuka.. nu kuri vaiko širdis gali atlaikyti o tėvas vieną tik tokią ruletę turi. Tai ir pliekiasi du mažiai tarpusavy

ir mažius ką nors nušvilpia iš vyresnėlio. atbėga užuovėjos pas mane tada darom aiškinamąjį teismą - kas kieno ir kiek laiko kuriam žaisti.. šiaip daugiausia paliekam susitarti.. veikia.. paverkia paverkia, ir žiū, vėl abiem gerai.

atrodo, rašyčiau ir rašyčiau


Papildyta:

Nu manasis nesistumdo... bet ir amžius dar mano vaikų kitoks.. vienam 5 kitam 2. Aš iškart tą pačią veiklą organizuoju abiems. Gal pamėgink ir Tu taip... pamatys dičkė, kad jau išaugusi iš tos veiklos, pati nueis į šoną. Juk neįdomu tą patį per tą patį daryt, kai tau 7 ar 8, o veikla skirta 4-mečiui
Dėl tų priekaištų apie "daugiau mažiau" meilės.. nepatyriau... bet ko gero reikia paieškoti sprendimo šioj vietoj. Užsifiksuos dukrai tai visam gyvenimui, primins prie kavos puodelio ir po 30 metų.. kaip mano sesuo dabar mano mamai taip daro ten priežastys kitos, aš net jų nežinau, bet mama su savo dukra, o mano seserim, taip ir neišsiaiškino tų nuoskaudų, tai sesė vis pratrūksta kartas nuo karto.. mama labai dėl to pergyvena..
dėl vyro.. nu tai mes gi vieno likimo tada.. žinai, būna gi dalykų, kurių nenoriu netgi prie savo niko pasakotis...
su vyru daug kalbamės apie Ingos Rinau atvejį, kai tėvas "atsivogė" dukrą beveik 4 metų ir išsivežė į Vokietiją.. tai mano vyras sakė, niekada nesugebės prižiūrėt vaikų vienas... tai jis dar ir pats atsiduoda mano priežiūrai. Būna taip, kad turiu galvoti ne apie tai, kokia mano vaiko diagnozė, o KAIP pasakyti savo vyrui, vaiko tėvui apie tą diagnozę, ir kaip išaiškinti, ką tai reiškia... bet pats neina pasiklausinėt pas specus


Kiek man teko skaityti JAV duomenis, tai jie pastebėję, jog kokie 4 iš 5 autistų vaikų būna berniukai. Pagrinde pirmagimiai. Maždaug 4 iš 5 vaikų, kuriems nustatytas autizmas, turi protinį atsilikimą. Amžiuje virš 5 metų galima nustatyti intelekto koeficientą. 70 ir žemiau rodo protinį atsilikimą. anoj savaitėj darytas mano vaiko įvertinimas 85. nors tiek....

manasis irgi tirtas genetiškai. Įtarinėjo medžiagų apykaitos sutrikimus, baltymų nesisavinimą. Deja, tskant, nepasitvirtino niekas iš įtarimų.
Magnetinis rezonansas, komp tomografija atllikti. be pakitimų. mažakraujystės neturi nei vienas iš 3 vaikų.

apie miego sutrikimus prieš kelis metus kurie buvo, jau pasakojau...
pas gydytojus eina nenoriai. Pas pediatrę eina su noru, bet tik tiek. Visur kitur įtarimai jau. Aš niekada nemeluoju jam. Jeigu ims kraują tai ir sakau - durs ir ims kraują. Kalbuosi kaip su suaugusiu. Reikia ir aiškinu, kodėl reikia ir kas privedė iki to dalyko.
Pas dantų buvom.. prakiuro dantis Laikė tėvas tris seansus pirmą kartą aš irgi išlaikiau, bet po to vaikas išmoko gintis... tai tėvas šlapias likdavo po tų "kautynių". Bet mums labai nepasisekė su pirma dantų patirtimi. Pradėjom nuo gręžimo... nu pramiegojau kariesą.. ir dar valdiškoj įstaigoj
Dabar buvom dantų kabinete tik pasibovyt.. tai po 20 minučių pokalbio priėjo prie kėdės ir leido apžiūrėti dantis. Bet tik tiek. Na daugiau mums ir nereikėjo, bet kaip dėsim silantus po metų ar kiek daugiau, tai neįsivaizduoju...
Bet vistiek.. šitas mano autistukas žymiai daugiau leidžiasi gydytojams apžiūrimas nei tas dvimetukas.. va ten tai žvėriukas kabinete

prie daiktų aš pati prisirišus o autistukas mielai išmeta sulūžusius daiktus. Tik reik su juo aptarti kad sulūžę jau ir netinkami. kad galima susižeisti.

buteliuko niekada nežindo. nežino, kas yra soskė. krūtim maitinau iki 1,5 metų, gėrė iš puodelio nuo metukų laiko. Pampų atsisakė 3,5 metų amžiuje, per savaitę išmoko pilnai atpažinti, kas darosi su juo. Iki dabar pats negali susitvarkyti su dideliu reikalu, bet su mažu tai be problemų. Tiesa, visi drabužiai be sagų, o kelnės turi būti ant gumos. Darželyje. nes sagų ir užtrauktukų nesugraibo.


užjaučiu.. bet ir raginčiau persirgti būsi didelį darbą atlikus. NEgi skiepysi? O kai eis mokyklon ir susirgs, tai gaila laiko.. pamokų daug praleis..


nu va.. atpažįstu savo nekalbiuką. Būna, nakties metu pravirksta, arba inkščia. Prišokam kas yra, kur skauda, gal į wc?? nieko.. dar supyksta, kad klausinėjam nerodo, kad skaudėtų ką.

Aciu uz atsakymus naitai,

bet mazai ka beissiaiskinau.Maniskiai vaikai,tai kaip as sakau,bent jau pirmieji du,tai turejo buti vienturciai ,nes abu labai megsta buti demesio centre.
Dukra,tai ji tokia reikalautoja nuo mazens,niekas viena pazaist nesugebedavo,o kas del vienodu zaidimu,tai jai tik paduok,ir visai nesvarbu kokiam amziui,svarbu,kad zaist
Gal cia ir mano kalte,kad ji tokia,kas zino.Labai jau sunkiai ji isgyveno antro vaikiuko gimima,mat kai nuvykau i ligonine ultragarsa pasidaryt ir ji kartu buvo,o ten jau mane supakavo ir vos ne tiesiai i OP isveze.O mano vaikelis,visalaik buvo kartu,kol tetis neatvaziavo.O kaip zinia,nevisalaik iseina asaras sulaikyt,taiu raudojau istisai,o vaikas 3m mama ramino .Ji paskui visa brolio atsiradima pasakojo gal kokius metus,kiekviena vakara,kaip pasaka kokia.Ir dabar retkarciais prisimena,tai speju,kad tikrai psichologine zala vaikui buvo padaryta.Tik,kad laiko atgal nepasuksi,deja...
O sunus,tai nuo gimimo labai labaiii jautrus,sudirges,bet po turputi kapstomes ir krapstomes.
As cia vis pasigalvoju,kad kai mes buvom LT su juo paskutini syki,jis ir bendravo daugiau ir maziau oziuku beprasmiu buvo.Vis analizavau del,ko,tai manyciau,kad ta aplinka lietuviska visgi didel itaka vaikui dare.Net ir dabar,kai su vyru isijungiam lietuviska tv,tai taip stebi,klauso kaip cia kalba,nes visgi kasdiene aplinka cia,tai amerikoniska.
Ir del vyro,as tave pilnai suprantu,maniskis irgi toks pasyvus,tik vis man kartoja,o ypac dabar,kai as is proto einu,kad viskas bus gerai,kad neieskociau ligu ten kur ju nera As juo tikiu,bet kaip sakau,kad mamu toks darbas: PERGYVENTI
Kitaip neidomu gyvent butu.
O del nekalbiuko bendravimo su seserim ir broliuku,tai galiu dar dadet,kad maniskis,kol pripazino broli,tai pusmetis praejo.Niekad neskriaude,bet kai kviesdavau prieit,tai pabegdavo,o mazylis,kaip tycia nuo brolio akiu neatitraukia,tai sakau,gal kai abu guguos,tai ir prabills vienu metu
Papildyta:
O maniskiai,tai visi skiepyti nuo vejaraupiu,na mazyli dar tik skiepys,nes skiepija metuku,jei nebuna persirge
Kazkaip maniau,kad geriau jau nesirgt jais visai,nes as pati 19m persirgau,tai labai jau prastai jauciaus