Aš tai džiaugiuosi, kad mano vaikas pradėjo rodyti pažangą ne tik kalboje. Pektadienį suskaičiavo iki 8. Jau matau, kad pradeda pažinti kai kuriuos skaičius ir raides. O savo A neblogai parašyti jau išmoko. Pasistūmėjo ir piešimo įgūdžiai, aišku turi prieš save matyti daiktą, kurį piešia ir jam turi sakyti: dabar nupiešk galva, dabar ranką, dabar ratą, dabar langa... Kai nustoji dėmesį rodyti, tai nustoja ir piešti...

Bet tokiu būdu skatinamas ir kai būna nuotaika nupiešia tai mašiną, tai besmegenį, tai traktorių...
Su kalba tai irgi toliau gerėja. Daugiau užduoda visokių klausimų, labiau linkęs pats atsakinėti, daugiau viskuo domisi, tokiu dalyku kaip aklas pakartojimas neliko, sakiniu gramatika teisinga.
Nu bet iš darželio atsiliepimai tai

- į veiklas nesijungia, apatiškas, dėmesio nesutelkia, užduočių nesupranta, su kitais paviršutiniškai bendrauja, linkęs pasipešti ir pan....
Aš tai matau, kaip jis pasikeičia kai nuvedu į darželį. Iš karto kaip nesavas pasidaro, bijo žodį pratarti. O jeigu dar į kitą grupę nuvedu ryte su kitais vaikais tai iš viso bijo rankos paleisti. Man atrodo, kad jis bijo minios, gal labiaus suaugusiu, o gal arba svetimų žmonių ir ta baimė kausto visą iniciatyvą. Tai gal viena is priezasciu, kodel jis taip skiriasi nuo to, kas yra namie. Galbut buvote susidure ir zinote kaip spresti? As kartais pagalvoju apie darzelio grupe su mazai vaiku. Bet net nezinau: is vienos puses tai vistiek i mokykla nuejes ras daug vaiku, o is kitos puses, tai vargu ar kur nors yra darzeliai kur butu labai mazai vaiku...
Idomu yra tai, kad ten, kur jam patinka arba nedideles grupes, jis jauciasi gana drasiai. O Kidy Gyme viena instruktore tai netgi sake, kad mano vaikas labai iniciatyvus ir labai drasus, noriai bendrauja. Nu kai isgirdau "labai drasus" vos nenugriuvau...