QUOTE(bundziulka @ 2008 10 19, 01:12)
... Bandau raminti iskelus is lovytes uzdegu sviesa vel rekia tada tempia ranka rodo uzgesinti, uzgesinu vel negerai tempia ranka rodo uzdek, imi ant ranku raminti dar blogiau. Zodziu tada viena padedu ant lovos kad nusiramintu ir taip koki pusvalandi daugiau.
Apie tokį amžių ir maniškis taip siautėdavo. Kartą į kokias dvi savaites. Tėvai mano ir uošviai akis išpūtę žiūrėdavo, ir aiškiai pasakydavo, kokia aš bjauri ir kvaila motina, kad neguodžiu savo vaiko. Ir ištisai lakstydavo paskui mano taip siautėjantį vaiką, tuo dar labiau jį įerzindami. Kai prisimenu, rankos drebėt pradeda. Nes vaikas tada būna kaip paklaikęs- suprakaituoja taip, kad drabužiai šlapi, veidas pamėlsta nuo klykimo ir lakstymo, blaškymosi, įsinervavimo...
kaip sakiau, nuraminimas gali būti labai labai netikėtas - uždegta žvakė ar kokios veiklos pasiūlymas. Bet man atrodė, kad geriausia būdavo nesikišti ir taip nebūti dirgikliu jam. Parėkaudavo, pasidaužydavo ir viskas. tik keista, kodėl tie priepuoliai trukdavo taip tiksliai vienodai - 45 minutes
QUOTE(bundziulka @ 2008 10 19, 01:12)
.. Nera jokios baimes nei svetimiems zmonems, jokio prieraisumo prie saviskiu, lauke nevestum uz rankos tai ir po masinos ratais palist galetu.
Pamylavimu ir labai nemegsta vis issirango jei ji apsikabini, nors pries miega megssta kad ji pabglostytum ypac pedutes stipriai pamasazuot. Na o svarbiausia jokios reakcijos i kalba, gali jam sakyt saukti ji vardu jis tarsi kurcias. Su baime laukiu VRC ivertinimu.
Sakykite o nepastebejote kad miegant vaikutis kazkaip keistai laikytu rankas ar kojas? Sunelis, kudikiu budamas, miegodavo iskeles rankas.
Maniškis turi didelę baimę svetimiems žmonėms. Darželyje labai sunkiai adaptavosi. Auklėtojos tiesiog jaukinosi jį.. ir dabar, kai pabūna be darželio kokias 4 - 5 dienas, auklėtojos vėl iš naujo turi su juo susibendrauti.
Pamylavimų maniškis irgi nemėgsta. Ir dabar nelabai... Bet mėgsta, kad jį masažuočiau, kasyčiau nugarą. Atsigula šalia, pasikelia drabužius ir rodo, kad susiprasčiau ir kasyčiau. TAčiau iki to mes ilgai ėjom... Bet neleidžia galvos glostyt.
Kai tik pradėjo vartytis, labai pamėgo miegoti ant pilvo. Ir dabar taip miega - ant pilvo daugiausia. Ir šalia pagalvės. Vis neprisiruošiu aš tą pagalvę iš viso pašalint, kad dulkių nekauptų.. šiand reikės paimti ir padėti toli toli.. nereikia jam.
Auginu tris berniukus, 5metų, 2metų ir 4 mėn. Visi miegojo kūdikystėje vienoda poza - ant nugaros ir rankos kryžiuku atmestos.
QUOTE(bundziulka @ 2008 10 19, 20:01)
O siandien tai isvis tokia isterija uzejo, nes tetis trukstama lempute isuko (buvo tik dvi o dabar trys degti eme ) , tai tokiom baimes pilnom akim lakstyt pradej klykti, pribega uzdega uzgesina ir vel dega sviesa ir klykia, nu zodziu kazkaip kuo tolyn tu baimiu ir kalikiu reksmu daugyn, nezinau kaip kovot su tuom reikes
dėl lempučių.. tai reikėjo išsukti, paduot jam, kad apžiūrėtų, išaiškint kas ir kaip, ir vėl įsukt, leist junginėt... na kad vaikas ištirtų iki galo savo baimę.
mes su saviškiu tai ištisai tariamės dėl visko. Tai tapo įprasta, kad pirmiau pasitariu su juo, o po to - su vyru. Juokas jauokais, bet tai veikia sūnų pozityviai. Ir tuo pačiu, pamatęs, koks jis svarbus - su juo tariasi, noro jo pritarimo - jis pradeda rodyt savo valdžią, ir jei kas nepatinka, leidžia sau šveisti kokį daiktą "į užribį"
QUOTE(Alchemie @ 2008 10 19, 20:07)
pvz. jei sasiuvinyje mokytoja pazymedavo sratinuku, ka namu darbams padaryti

klyksmas, asaros, sutepe sasiuvini. Tai pratinom pamazu, mokytoja irasydavo piestuku pagyrimus, as aiskindavau, akd pagyrimai ir pan. jei jau labai skaudu - trundavome. As ne viena syki turejau bedu delto, kad piesinyje jis pvz. koki rutuliuka, ne ta spalva nuspalvino

tada nesiau is darbo korektoriu.dabar kaip ir aprimo sitie dalykai, susitarti galima paaiskinti, bet vis tiek dar buna asaros ant lygios vietos
*****, taigi aš dabar tokia

o mokykloj tai užknisdavo visokie mokytojų "taisymai" šratinukais, jei aš rašydavau parkeriu
Iš Lietuvos emigravo jau ir delfinai...