Gal kas žino psichiatrą dirbantį būtent su pogimdyvinę depresija sergančiomis?
Mamamija, Stabilo, ir tu čia. Man irgi darosi kažkas baisaus 
, mintys nuo skyrybų iki nenoro gyvent. Labai blogai. Šiandien negalėjau nustot bliaut, visą dieną, mielą dieną upeliais ašaros, balsu 
Kasdieną ašaros, kasdieną nenoras kalbėtis, daryt valgyt, tvarkytis, apetitas dingęs, matyt nieko nenoriu. Mažiukė nenervina. Keletą kartų tik esu susinervinus,- "ką aš tau padariau, kad tu šitaip verki" 
Šiandien suvokiau, kad privalau kažką daryt, nes išprotėsiu... Kartais jau net fiziškai jaučiu, - pasidaro bloga ir toks skausmas pilve kai susinervinu. Bandysiu kapstytis, nebegaliu tik nervintis ir nieko nedaryt
, mintys nuo skyrybų iki nenoro gyvent. Labai blogai. Šiandien negalėjau nustot bliaut, visą dieną, mielą dieną upeliais ašaros, balsu Kasdieną ašaros, kasdieną nenoras kalbėtis, daryt valgyt, tvarkytis, apetitas dingęs, matyt nieko nenoriu. Mažiukė nenervina. Keletą kartų tik esu susinervinus,- "ką aš tau padariau, kad tu šitaip verki" Šiandien suvokiau, kad privalau kažką daryt, nes išprotėsiu... Kartais jau net fiziškai jaučiu, - pasidaro bloga ir toks skausmas pilve kai susinervinu. Bandysiu kapstytis, nebegaliu tik nervintis ir nieko nedaryt
Laba diena ... as pazystu tokia moteryte kuri po gimdymo negalejo leliuko paiimti i rankas daugiau kaip puse metu, vyras negaledavo iseiti net iki parduotuves ir palikti juos du porai valandu... nes ji nezinodavo ka su tuo leliuku daryti, bijodavo ir pan...
o man dabar yra depresija, as 21 savaite nescia, bet jauciuosi kaip jau augindama 8 vaikus, atrodo niekas manes nedziugina, su mylejimusi visai sudetinga, gerai kad mano vyras yra ramus ir nedrasko manes su tuo reikalu, bet vistiek, atrodo noretus kad jam butu gerai, bet... jau ent nusiteiiu kad na gal siandiena , bandau visa diena apie tai galvoti, bet negaliu niekaip man liko dar 2 menesiai eiti i darba, bet i ji eiti visai nenoriu , visai net pradeda tikraja ta zodzio prasme pykinti kai pagalvoju apie tai... manau kad mano beda susijusiu su darbu... jei zinociau kad man i darba nebereikia eiti visai , jausciausi laisvesne, o dabar ... buvau biliotenyje, savaite, ir tik skaiciuoju dienas kada gi i darba, pradedu depresuoti ir negaliu net leliuku dziaugtis kuris auga... nu tiesiog negaliu ir viskas 
o man dabar yra depresija, as 21 savaite nescia, bet jauciuosi kaip jau augindama 8 vaikus, atrodo niekas manes nedziugina, su mylejimusi visai sudetinga, gerai kad mano vyras yra ramus ir nedrasko manes su tuo reikalu, bet vistiek, atrodo noretus kad jam butu gerai, bet... jau ent nusiteiiu kad na gal siandiena , bandau visa diena apie tai galvoti, bet negaliu niekaip
man liko dar 2 menesiai eiti i darba, bet i ji eiti visai nenoriu , visai net pradeda tikraja ta zodzio prasme pykinti kai pagalvoju apie tai... manau kad mano beda susijusiu su darbu... jei zinociau kad man i darba nebereikia eiti visai , jausciausi laisvesne, o dabar ... buvau biliotenyje, savaite, ir tik skaiciuoju dienas kada gi i darba, pradedu depresuoti ir negaliu net leliuku dziaugtis kuris auga... nu tiesiog negaliu ir viskas
QUOTE(imr @ 2008 02 17, 16:24)
Laba diena ... as pazystu tokia moteryte kuri po gimdymo negalejo leliuko paiimti i rankas daugiau kaip puse metu, vyras negaledavo iseiti net iki parduotuves ir palikti juos du porai valandu... nes ji nezinodavo ka su tuo leliuku daryti, bijodavo ir pan...
o man dabar yra depresija, as 21 savaite nescia, bet jauciuosi kaip jau augindama 8 vaikus, atrodo niekas manes nedziugina, su mylejimusi visai sudetinga, gerai kad mano vyras yra ramus ir nedrasko manes su tuo reikalu, bet vistiek, atrodo noretus kad jam butu gerai, bet... jau ent nusiteiiu kad na gal siandiena , bandau visa diena apie tai galvoti, bet negaliu niekaip man liko dar 2 menesiai eiti i darba, bet i ji eiti visai nenoriu , visai net pradeda tikraja ta zodzio prasme pykinti kai pagalvoju apie tai... manau kad mano beda susijusiu su darbu... jei zinociau kad man i darba nebereikia eiti visai , jausciausi laisvesne, o dabar ... buvau biliotenyje, savaite, ir tik skaiciuoju dienas kada gi i darba, pradedu depresuoti ir negaliu net leliuku dziaugtis kuris auga... nu tiesiog negaliu ir viskas
o man dabar yra depresija, as 21 savaite nescia, bet jauciuosi kaip jau augindama 8 vaikus, atrodo niekas manes nedziugina, su mylejimusi visai sudetinga, gerai kad mano vyras yra ramus ir nedrasko manes su tuo reikalu, bet vistiek, atrodo noretus kad jam butu gerai, bet... jau ent nusiteiiu kad na gal siandiena , bandau visa diena apie tai galvoti, bet negaliu niekaip
man liko dar 2 menesiai eiti i darba, bet i ji eiti visai nenoriu , visai net pradeda tikraja ta zodzio prasme pykinti kai pagalvoju apie tai... manau kad mano beda susijusiu su darbu... jei zinociau kad man i darba nebereikia eiti visai , jausciausi laisvesne, o dabar ... buvau biliotenyje, savaite, ir tik skaiciuoju dienas kada gi i darba, pradedu depresuoti ir negaliu net leliuku dziaugtis kuris auga... nu tiesiog negaliu ir viskas Turetum maziau galvoti apie problemas ,kurios mano manimu nera labai reiksmingos.Nestumo metu reiketu atsipalaiduot ir apie nieka negalvot,megautis pirmais judeseliais,svajoti apie ji
nes kai gims mazius,oi kiek rupesciu bus .Turi savo mintis nukreipti pozityviai,nes tai persiduoda leliukui.sekmes 
man 10 dienu po gimdymo buvo kazkas panasaus uzeje.... veliau supratau,kad tai nuo pervargimo... irgi norejosi verkti, nes maziuke nerami buvo, gaila buvo tu metu, ir laiku,kuriu jau niekada nebebus tokiu... jauciausi kazkokia kitokia, kad negaliu skirti daugiau demesio savo vyrui.... veliau radau iseiti, ogi emiau su maze miegoti vienoje lovoje naktimis, to pasekoje issimiegu gerai. Mb patenkintas,kad maziule ramesne....o ir as pati ramesne... o labiausiai tai padeda mintis, kuomet meziule reikalauja demesio,t.y. ant ranku. Mintis, tokia, ''kad maziule mane labai,labai myliu, todel ir prasosi pas mane'.... tada visos depresijos dingsta....
Sveikos dar kartą, likimo draugės 
Man irgi reikėtų, geriau, Kaune. Paerašykit, prašau, jei kas žinot, į AŽ.
Abo, norėjau sakyti, kad smagu tave matyt, be iš tiesų tai nesmagu
Mane irgi tokios mintys puola, vieną vakarą tiek įsiverkiau (neklauskit, kodėl), kad net sėdėdama pradėjau linguoti pirmyn atgal, vyras pamatė net išdigando, sako, kaip psichiatrinėse ligoniai... Tai va, pabandžiau išsišnekėt, nes niekad neišeidavo, kažkaip jis neišklauso, nesupranta atrodė. O iš tiesų manau kad aš pati nesusigaudau savo jausmuose, pati matau, kaip nerišliai šneku, noriu viena pasakyti, pradeu priekaištuoti dėl konrs. Na nesuprantu savęs.
Ir tik šnekant man daug kas daėjo. O tos mintys (skyrybos, savižudybė), bandau galvoti, kodėl jos kyla. Aš dažnai svajoju nejusdama, kad susižaloju (pvz. partrenkė mašina) ir guliu ligoninėj. Kai apie tai su vyru šnekėjom jis bandė išpešti priežastis, ir supratau, kad vistik čia nuovargis. Nes matau kad niekaip kitaip neišeina pailsėti...
Laikykis, stenkis galvoti daugiau apie kūdikėlį, o ne apie darbą
+2008 02 17, 15:23-->
Čia hormonai, praeis
QUOTE(Lijundra @ 2008 02 15, 12:45)
Gal kas žino psichiatrą dirbantį būtent su pogimdyvinę depresija sergančiomis?
Man irgi reikėtų, geriau, Kaune. Paerašykit, prašau, jei kas žinot, į AŽ.
QUOTE(Abo @ 2008 02 17, 01:51)
Mamamija, Stabilo, ir tu čia. Man irgi darosi kažkas baisaus , mintys nuo skyrybų iki nenoro gyvent. Labai blogai. Šiandien negalėjau nustot bliaut, visą dieną, mielą dieną upeliais ašaros, balsu Kasdieną ašaros, kasdieną nenoras kalbėtis, daryt valgyt, tvarkytis, apetitas dingęs, matyt nieko nenoriu. Mažiukė nenervina. Keletą kartų tik esu susinervinus,- "ką aš tau padariau, kad tu šitaip verki"
Šiandien suvokiau, kad privalau kažką daryt, nes išprotėsiu... Kartais jau net fiziškai jaučiu, - pasidaro bloga ir toks skausmas pilve kai susinervinu. Bandysiu kapstytis, nebegaliu tik nervintis ir nieko nedaryt
, mintys nuo skyrybų iki nenoro gyvent. Labai blogai. Šiandien negalėjau nustot bliaut, visą dieną, mielą dieną upeliais ašaros, balsu Kasdieną ašaros, kasdieną nenoras kalbėtis, daryt valgyt, tvarkytis, apetitas dingęs, matyt nieko nenoriu. Mažiukė nenervina. Keletą kartų tik esu susinervinus,- "ką aš tau padariau, kad tu šitaip verki" Šiandien suvokiau, kad privalau kažką daryt, nes išprotėsiu... Kartais jau net fiziškai jaučiu, - pasidaro bloga ir toks skausmas pilve kai susinervinu. Bandysiu kapstytis, nebegaliu tik nervintis ir nieko nedaryt
Abo, norėjau sakyti, kad smagu tave matyt, be iš tiesų tai nesmagu
Mane irgi tokios mintys puola, vieną vakarą tiek įsiverkiau (neklauskit, kodėl), kad net sėdėdama pradėjau linguoti pirmyn atgal, vyras pamatė net išdigando, sako, kaip psichiatrinėse ligoniai... Tai va, pabandžiau išsišnekėt, nes niekad neišeidavo, kažkaip jis neišklauso, nesupranta atrodė. O iš tiesų manau kad aš pati nesusigaudau savo jausmuose, pati matau, kaip nerišliai šneku, noriu viena pasakyti, pradeu priekaištuoti dėl konrs. Na nesuprantu savęs.
Ir tik šnekant man daug kas daėjo. O tos mintys (skyrybos, savižudybė), bandau galvoti, kodėl jos kyla. Aš dažnai svajoju nejusdama, kad susižaloju (pvz. partrenkė mašina) ir guliu ligoninėj. Kai apie tai su vyru šnekėjom jis bandė išpešti priežastis, ir supratau, kad vistik čia nuovargis. Nes matau kad niekaip kitaip neišeina pailsėti...
QUOTE(imr @ 2008 02 17, 14:24)
buvau biliotenyje, savaite, ir tik skaiciuoju dienas kada gi i darba, pradedu depresuoti ir negaliu net leliuku dziaugtis kuris auga... nu tiesiog negaliu ir viskas
Laikykis, stenkis galvoti daugiau apie kūdikėlį, o ne apie darbą
+2008 02 17, 15:23-->QUOTE(Izabelė @ 2008 02 17, 15:23)
@ 2008 02 17, 15:23)man 10 dienu po gimdymo buvo kazkas panasaus uzeje.... veliau supratau,kad tai nuo pervargimo... irgi norejosi verkti, nes maziuke nerami buvo, gaila buvo tu metu, ir laiku,kuriu jau niekada nebebus tokiu...
Čia hormonai, praeis
QUOTE(Stabilo @ 2008 02 18, 14:41)
Sveikos dar kartą, likimo draugės
Man irgi reikėtų, geriau, Kaune. Paerašykit, prašau, jei kas žinot, į AŽ.
Abo, norėjau sakyti, kad smagu tave matyt, be iš tiesų tai nesmagu
Mane irgi tokios mintys puola, vieną vakarą tiek įsiverkiau (neklauskit, kodėl), kad net sėdėdama pradėjau linguoti pirmyn atgal, vyras pamatė net išdigando, sako, kaip psichiatrinėse ligoniai... Tai va, pabandžiau išsišnekėt, nes niekad neišeidavo, kažkaip jis neišklauso, nesupranta atrodė. O iš tiesų manau kad aš pati nesusigaudau savo jausmuose, pati matau, kaip nerišliai šneku, noriu viena pasakyti, pradeu priekaištuoti dėl konrs. Na nesuprantu savęs.
Ir tik šnekant man daug kas daėjo. O tos mintys (skyrybos, savižudybė), bandau galvoti, kodėl jos kyla. Aš dažnai svajoju nejusdama, kad susižaloju (pvz. partrenkė mašina) ir guliu ligoninėj. Kai apie tai su vyru šnekėjom jis bandė išpešti priežastis, ir supratau, kad vistik čia nuovargis. Nes matau kad niekaip kitaip neišeina pailsėti...
Man irgi reikėtų, geriau, Kaune. Paerašykit, prašau, jei kas žinot, į AŽ.
Abo, norėjau sakyti, kad smagu tave matyt, be iš tiesų tai nesmagu
Mane irgi tokios mintys puola, vieną vakarą tiek įsiverkiau (neklauskit, kodėl), kad net sėdėdama pradėjau linguoti pirmyn atgal, vyras pamatė net išdigando, sako, kaip psichiatrinėse ligoniai... Tai va, pabandžiau išsišnekėt, nes niekad neišeidavo, kažkaip jis neišklauso, nesupranta atrodė. O iš tiesų manau kad aš pati nesusigaudau savo jausmuose, pati matau, kaip nerišliai šneku, noriu viena pasakyti, pradeu priekaištuoti dėl konrs. Na nesuprantu savęs.
Ir tik šnekant man daug kas daėjo. O tos mintys (skyrybos, savižudybė), bandau galvoti, kodėl jos kyla. Aš dažnai svajoju nejusdama, kad susižaloju (pvz. partrenkė mašina) ir guliu ligoninėj. Kai apie tai su vyru šnekėjom jis bandė išpešti priežastis, ir supratau, kad vistik čia nuovargis. Nes matau kad niekaip kitaip neišeina pailsėti...
Ir man reikėtų, kaip patarė Džiaugsmukas... Nes kartais atrodo, kad daugiau nebegaliu. Mintys panašios kaip Jūsų, Abo ir Stabilo
labai baisu, nes matau, kad ir Mažiukas reaguoja į mano tokias nuotaikas. Labai sunku. Gaila, kad neaišku, kur kreiptis pagalbos, nes jaučiu, kad galiu viena ir neišsikapstyti...
QUOTE(Puccha @ 2008 02 19, 17:48)
Ir man reikėtų, kaip patarė Džiaugsmukas... Nes kartais atrodo, kad daugiau nebegaliu. Mintys panašios kaip Jūsų, Abo ir Stabilo labai baisu, nes matau, kad ir Mažiukas reaguoja į mano tokias nuotaikas. Labai sunku. Gaila, kad neaišku, kur kreiptis pagalbos, nes jaučiu, kad galiu viena ir neišsikapstyti...
labai baisu, nes matau, kad ir Mažiukas reaguoja į mano tokias nuotaikas. Labai sunku. Gaila, kad neaišku, kur kreiptis pagalbos, nes jaučiu, kad galiu viena ir neišsikapstyti... Nežinau tau nė ką patart Kalbies su kuom nors? Su vyru? Šiaip prisiminus akstesnes tavo mintis, tave varu nuvaryt reikia pas psichologą... Juk tiek nedaug tereikia, nueini pas šeimop sgydytoją ir pasakai,- nebegaliu, išprotėsiu, viskas nervina, reikia pagalbos. Nu ir nukreips... Bent aš taip elgčiaus. Nes aš dar laikaus. man jau keletą dienų geriau, kai nusprendžiau kad nebegaliu taip, reikia kažką keist. Kaip tik atvažiavo brolis su panele, nuvažiavom prie jūros, pasitampiau po išpardavimus
nu pagerėjo. Ir stengiuos taip nereaguot į viską, kas nervina... Sunku ajai, kaip sunku, bet nervingumas, tai ne bliovimas nuo ryto iki vakaro, ištempsiu kaip nors. Uch
QUOTE(Abo @ 2008 02 19, 17:11)
O aš kažkaip nesu labai pavargus, tiesą pasakius net nejaučiu nuovargio, tiesiog esu labai irzli, nervinga, įstempus. Aš to net nejaučiu, bet kai man pasako, iškart pastebiu ir ant savęs.
Tai va, čia ir yra grėsmė manau, nes pavargę tai visos jaunos mamos būna. O aš, gėda sakyt, bet ir naktim neblogai miegu, bet mane iš proto varo ištisinė įtampa ir atsakomybė, baimė, kad kas nors nenutiktų mažiukei...
QUOTE(Puccha @ 2008 02 19, 17:48)
Ir man reikėtų, kaip patarė Džiaugsmukas... Nes kartais atrodo, kad daugiau nebegaliu. Mintys panašios kaip Jūsų, Abo ir Stabilo labai baisu, nes matau, kad ir Mažiukas reaguoja į mano tokias nuotaikas. Labai sunku. Gaila, kad neaišku, kur kreiptis pagalbos, nes jaučiu, kad galiu viena ir neišsikapstyti...
labai baisu, nes matau, kad ir Mažiukas reaguoja į mano tokias nuotaikas. Labai sunku. Gaila, kad neaišku, kur kreiptis pagalbos, nes jaučiu, kad galiu viena ir neišsikapstyti... Tikrai, kaip Abo patarė, nueik pas šeimos gydytoją, ir papsakok viską, arba tiesiai pasakyk, kad nori psichologo konsultacijos. Laikykis
QUOTE(Abo @ 2008 02 19, 22:00)
man jau keletą dienų geriau, kai nusprendžiau kad nebegaliu taip, reikia kažką keist. Kaip tik atvažiavo brolis su panele, nuvažiavom prie jūros, pasitampiau po išpardavimus nu pagerėjo. Ir stengiuos taip nereaguot į viską, kas nervina... Sunku ajai, kaip sunku, bet nervingumas, tai ne bliovimas nuo ryto iki vakaro, ištempsiu kaip nors. Uch
nu pagerėjo. Ir stengiuos taip nereaguot į viską, kas nervina... Sunku ajai, kaip sunku, bet nervingumas, tai ne bliovimas nuo ryto iki vakaro, ištempsiu kaip nors. Uch O aš savaitgaliui važiavau pas mamą
labai smagu, kai rūpinasi manim, mano vaikais, na tikrai atsigavau, ir šiandien be jokio "priepuolio" pratempiau, dar ir svečių pasikviečiau specialiai.Vistk labiausiai turbūt veikia izoliacija
Aš jaučiu, kad man reikia GALIMYBĖS išeiti, nebūtinai aš kur nors eisiu, bet man REIKIA TURĖTI tokią GALIMYBĘ.
Nepratę mes visos matyt prie buvimo namuose... veiklios... Su pirmuoju beje man irgi blogai buvo pradžioj, o vasarą viskas sustvarkė, kažkaip pati išbridau, tikiuosi ir dabar pati išsikapstyt.
Mano slogios nuotaikos jau praeina. Tiesiog prisiverciu KASDIEN iseiti i lauka prasivaikscioti bent valanda ar lyja lietus, ar sninga, ar saule sviecia. Gaunam abu sviezio oro ir nuotaika visai kitokia buna grizus.
Ir figura sugrizta, ir gera nuotaika.
Pasakiau sau NEGALIMA ir NEGALIU SAU LEISTI buti slogiai, nes mano maziukas turi teise i geros nuotaikos mama. Ir del jo privalau atsigauti ir nera man jokiu BET.
Tada prisiverciau mastyti pozityviau ir sau nenuolaidziauju. Kai tik sugalvoju saves gailetis, velkuos striuke ir einu pora bloku aplink su maziuku. Mes pakeitem gyvenamaja vieta, kas man padejo atsiriboti ir uzsimirsti, nes reikejo ir pakuotis ir issipakuoti
Tiesiog manau, kad kartais reikia pasiekti dugna, kad galetum atsikelti, bet viskas priklauso nuo jusu. Si diena gali jums buti gera arba bloga, ir tik JUS nuspresit kaip jinai bus. Be jokiu BET.
Stiprybes jums.
Ir figura sugrizta, ir gera nuotaika.
Pasakiau sau NEGALIMA ir NEGALIU SAU LEISTI buti slogiai, nes mano maziukas turi teise i geros nuotaikos mama. Ir del jo privalau atsigauti ir nera man jokiu BET.
Tada prisiverciau mastyti pozityviau ir sau nenuolaidziauju. Kai tik sugalvoju saves gailetis, velkuos striuke ir einu pora bloku aplink su maziuku. Mes pakeitem gyvenamaja vieta, kas man padejo atsiriboti ir uzsimirsti, nes reikejo ir pakuotis ir issipakuoti
Tiesiog manau, kad kartais reikia pasiekti dugna, kad galetum atsikelti, bet viskas priklauso nuo jusu. Si diena gali jums buti gera arba bloga, ir tik JUS nuspresit kaip jinai bus. Be jokiu BET.
Stiprybes jums.
O man, net nežinau, ar tai dipresija ar ne, tiesiog "stogas" važiuoja, atrodo, kad reikia prilaikyti. Po gimdymo praėjo lygiai 3 menesiai, o aš niekaip negaliu atsikratyti savo svorio. Man dėl to taip bloga. Tokia stora kaip dabar nebuvau niekada. Man reikia numesti 15 kg, net neisivaizduoju kaip. Su vyru tik šnekames, apie seksą net negali būti kalbos, mes net nesibučiuojame. Aš saves žiauriai nekenčiu, net draugų dar nekvietėm į svečius, nes man labai gėda, kad mane pamatys tokia stora. Aš visą gyvenimą kovoju su svoriu, bet matyt jau pavargau ir nežinau ką jau daryti, nors tu rėk............
