Pogimdyvinė depresija?

#541
QUOTE(Erszebeth @ 2004 12 05, 00:01)
Padovanok sau ką nors, kokią nors smulkmeną, nedidelę pramogą. Svarbiausia, daryk tai KASDIEN. Tegul rytas prasideda mintimi, ką aš šiandien dėl savęs padarysiu malonaus. Pamatysi, padeda  wink.gif Žinok, tu verta malonumo jau vien todėl, kad gyveni. Tavo vaikiukas lygiai taip pat. Kad jau čia esam, pasidarykim, kad visiems mums čia būtų bent kažkiek smagu, ir maloniai prabūkim tą ne tokį ir ilgą mums skirtą laiką  smile.gif

manau labai geras patarimas visoms kurias aplanko liūdnos mintys ar depresija thumbup.gif

nu ką čia sugalvojus šiai dienai malonaus g.gif hihihi.gif
Atsakyti
#542
merginos, o ar kuriai skyrė antidepresantus, ar kokius kitus vaistus?
ar yra tokie, kuriuos galima vartoti maitinant kūdikį?
Papildyta:
QUOTE(wanila @ 2009 08 28, 12:45)



laikykitės, mažyt, jūs tikri šaunuoliai ir tikrai labai stipri esi.
aš tikiuosi būsiu irgi, nes visiškai be priežasties esu panašioj būsenoj... sad.gif
Atsakyti
#543
O mane kankina sapnai!!! Beveik kiekviena nakti prabundu su neviltim ir skausmu kad nieko negaliu padaryt...sapnuoju, kad kasnors atsitinka mano maziukui, tai pavage, tai krenta nuo skardzio ir tt... Visalaik galvojau, kad sapnai ateina dazniausiai nuo ispudziu, dienos ivykiu ir tt...
Sakyciau kad pergyvenu del maziuko labai, bet kad ne...Is kur tie sapnai tokie nesamoninga, nueiciau pas psichologa, bet mano manymu visiems psichologams reikia psichologo pagalbos biggrin.gif
Atsakyti
#544
Man neužilgo gimdyt, ir turbūt viena iš didesnių baimių, tai ta depresija... Kai pagalvoju, kad jau nėštumo metu būdavo, kad dvi dienas verkiu ir nieko negaliu sau padaryti, tai baisu darosi pagalvoti, kas gali būti po gimdymo... doh.gif
Atsakyti
#545
QUOTE(Giedroote @ 2009 09 18, 14:23)
Man neužilgo gimdyt, ir turbūt viena iš didesnių baimių, tai ta depresija... Kai pagalvoju, kad jau nėštumo metu būdavo, kad dvi dienas verkiu ir nieko negaliu sau padaryti, tai baisu darosi pagalvoti, kas gali būti po gimdymo...  doh.gif


Ir man tas pats.. tuoj jau gimdyt reikes, o nuotaikos vis blogesnes, nerandu jokiu rimtu priezasciu, apart 2 skolu univere, gal kazkas su hormonais... Nieko negaliu daryt, nieko, nieko...
Atsakyti
#546
Maziau galvokit apie depresija. Suprantu, kad buna sunku, bet viskas praeina. Kai man budavo sunku, stengdavausi issikalbetii su vyru, jis visada mane palaikydavo. O jei ir tada nepalengvedavo, tada stengdavausi nuveikti kazka sirdziai mielo. Kai yra kudikis jau gimes, kartais nelengva tai padaryti, bet kazkaip tenka suktis. O pati pagrindine taisykle - MIEGAS. Stenkites miegoti ir issimiegoti. ax.gif
Atsakyti
#547
man tai depresiją padėjo įveikti draugės smile.gif
Atsakyti
#548
Mielos merginos.


Kiek skaičiau, yra pergyvenančių dėl to, kad vaikučiai nieko neatsimins. Klystat! Jūs net neįsivaizduojat kokį poveikį vaikučiams turi jūsų elgesys, žodžiai, prisilietimai. Kiekvienas klausimas ir kiekvienas jūsų atsakymas, tai jų vertybės. Jie jūsų atsakymais supras pasaulį, tai yra labai gili psichologija. ax.gif Jūsų prisilietimas kiekvieną kartą vis įtvirtins jų prisirišimą, meilę ir atsidavimą jums. Pagalvokit pačios ką atsimenat iš vaikystės, ko norėjote, ką labiausiai mėgote. Aš pati buvau didelis klaustukas ir jei ne mama, nemąstyčiau taip, kaip mąstau dabar. Jūs esat jų pasaulis ir jų atsiminimai- nedrįskit liūdėti ir stenkitės mažiesiems įnešti kuo daugiau šviesos į jų gyvenimą, po to, jie atneš jos į jūsiškį. 4u.gif

Juk tai- jūsų atžalos ir dalelė jūsų. mirksiukas.gif
Atsakyti
#549
Mane dar iki siol kamuoja bloga nuotaika ir mintys. Kai dar dienos metu uzsiemu su mazyte nieko, bet vos tik ji eina miegucio ir as lieku pati viena su savo mintimis negaliu nustoti piesti viso savo gyvenimo juodomis spalvomis. Ir nesvarbu kad suprantu, kad esu pati laimingiausia moteris pasaulyje, nes galiu laikyti ant ranku pacia nuostabiausia mazyle pasaulyje. Su vyru vos ne kasdien barames del nieku, as prie jo nuolatos priekabiauju, nors ir jisai nesistengia kaip nors padet sitoj situacijoje. dabar belieka viena viltis, gal atostogos pades man prasiblaskyti ir pazvelgti i pasauli kitomis akimis ir kitokiu kampu.
Atsakyti
#550
QUOTE(Ficey @ 2009 09 20, 19:53)
Mielos merginos.
Kiek skaičiau, yra pergyvenančių dėl to, kad vaikučiai nieko neatsimins. Klystat! Jūs net neįsivaizduojat kokį poveikį vaikučiams turi jūsų elgesys, žodžiai, prisilietimai. Kiekvienas klausimas ir kiekvienas jūsų atsakymas, tai jų vertybės. Jie jūsų atsakymais supras pasaulį, tai yra labai gili psichologija.  ax.gif  Jūsų prisilietimas kiekvieną kartą vis įtvirtins jų prisirišimą, meilę ir atsidavimą jums. Pagalvokit pačios ką atsimenat iš vaikystės, ko norėjote, ką labiausiai mėgote. Aš pati buvau didelis klaustukas ir jei ne mama, nemąstyčiau taip, kaip mąstau dabar. Jūs esat jų pasaulis ir jų atsiminimai- nedrįskit liūdėti ir stenkitės mažiesiems įnešti kuo daugiau šviesos į jų gyvenimą, po to, jie atneš jos į jūsiškį.  4u.gif

Juk tai- jūsų atžalos ir dalelė jūsų.  mirksiukas.gif

thumbup.gif labai teisingai pasakyta!!! pritariu 100 proc.
Atsakyti
#551
QUOTE(Giedroote @ 2009 09 18, 12:23)
Man neužilgo gimdyt, ir turbūt viena iš didesnių baimių, tai ta depresija... Kai pagalvoju, kad jau nėštumo metu būdavo, kad dvi dienas verkiu ir nieko negaliu sau padaryti, tai baisu darosi pagalvoti, kas gali būti po gimdymo...  doh.gif

tik nereikia issigasdinti anksciau laiko unsure.gif kai buvau nestuke.gif irgi daznai verkdavau ir is laimes ir is nervu, o kai gime mergyte ne akimirkos nesijauciau silpnai. Zinoma, paverkti uzsimanau, bet juk tai normalu, paverki ir ziurek jau juoktis norisi. Taigi neprisigalvok anksciau laiko, gal tau jokia depresija ne nekvepia, o tu jau isanksto jos lauki blink.gif
Atsakyti
#552
nei su vienu nebuvo jokių depresijų schmoll.gif . nu tai kada vaiką augint kai depresuoji? pažliumbiau kokį pusdienį po savaitės, ale šiaip, tai savam rate nesu girdėjus. čia kokių amerikonų išmyslas jauč
Atsakyti