QUOTE(Dajevu @ 2009 09 23, 20:09)
na ir pašnekėjot, depresija yra siaubas, aišku visokio lygio buvo, jei neturėčiau pvz prieš akis, taip gal ir nesakyčiau, mano kaimynė pasikorė po gimdymo praėjus 2 savaitėm, amerikonų išmislas sakot? paliko 2 sav. mergaitę, užaugino seneliai, dabar jai 7m, šiemet ėjo į pirmą klasę, o vyras ne taip seniai naują žmoną turi, paveikė tai visus, tiek šeimos narius, tiek aplinkinius.
taip, tik kartais padeda artimųjų supratimas ir padėjimas, o kartais tik gydymas.
tai vava, man asmeniskai depresija truko apie 1.5 men....
dabar kai prisimenu siurpas net nukrato.....ta laika negalejau net savo vaiko ant ranku imti, nes nebuvo jokio noro.....
mintys TRAGISKOS buvo, iki tokio lygio kas as NENORIU buti mama ir reikia vaika kam nors atiduoti....
vat kokie kosmarai buvo.....aciu dievui turiu pasakiska vyra, kuris tuos 1.5 men mane palaike visu 1000000000 proc, augino vaika, priziurejo mus abi....
kai viskas pasibaige, kai finale atsipeikejau, verkiau kokias 2 sav prisiminusi savo baisias mintis....kai viskas susitvarke negalejau atsidziaugti savo nuostabia dukrele....
aciu dievui pienas man nedingo ir iki siol sekmingai maitinu
artimuju pagalba ir rupestis padejo issikapanoti
uztai esi be galo dekinga