QUOTE(Raselelyte @ 2009 09 24, 09:58)
tai vava, man asmeniskai depresija truko apie 1.5 men....

dabar kai prisimenu siurpas net nukrato.....ta laika negalejau net savo vaiko ant ranku imti, nes nebuvo jokio noro.....

mintys TRAGISKOS buvo, iki tokio lygio kas as NENORIU buti mama ir reikia vaika kam nors atiduoti....

vat kokie kosmarai buvo.....aciu dievui turiu pasakiska vyra, kuris tuos 1.5 men mane palaike visu 1000000000 proc, augino vaika, priziurejo mus abi....

kai viskas pasibaige, kai finale atsipeikejau, verkiau kokias 2 sav prisiminusi savo baisias mintis....kai viskas susitvarke negalejau atsidziaugti savo nuostabia dukrele....

aciu dievui pienas man nedingo ir iki siol sekmingai maitinu

artimuju pagalba ir rupestis padejo issikapanoti

uztai esi be galo dekinga
as manau mane taip pat depresija apstojo. Mazyli as savo myliu ir ant ranku panesioju, bet buna akimirku, kai norisi trenkt duris ir iseit, o kartais pradedu verkt be priezasties ir bijau mazili paimt i rankas - nervai nelaiko. Taip tesiasi jau pora menesiu, o vyras vis is savo puses pridedavo, tai visai juodos mintys pradeda lysti i galva. Na dabar jau pats vyras sako, kad man gal depresija, tai stengiasi padeti... Tikiuosi viskas susitvarkys...