QUOTE(SonataNav @ 2008 10 02, 23:37)
Man tik idomu, kaip gyvenasi su roziniais akinukais? Turbut nelabai norisi juos nusiimti ar ne
Gyvenasi visai neblogai. Abu su vyru esam dviratistai fanatikai

, tai smagu, kad nuo namų pakankamai saugiai ir greitai galima nuriedėti iki daugelio mums svarbių taškų, būtent todėl labai žiūrėjom sklypo lokacijos. Rugsėjį su beveik šešiamečiu sūnum (jis irgi perėmė tėvų tradicijas) per pusvalandį nuvažiavom iki Daukanto aikštės paklausyti koncerto. Būsimam mokyklinukui - arti troleibusų stotelė, vežioti nereikės. Parduotuvės, kirpyklos, knygynai etc. - 10 min. kelio dviračiu (įpratau matuoti taip).
Atstumai mašina - apie 10-15 min iki mūsų sporto klubo, kur sūnus mokosi plaukti. 15-20 min iki sūnaus darželio...kitame miesto gale (nes ten jam gerai). 15-20 min man iki darbo (piko metu būtų ilgiau, bet kad mano darbas "nekontorinis", visai ne nuo 8 iki 17) . 15 min iki Akropolio
Vakarais kūrenam židinį, dėl grožio, romantikos

Namuose vaikštau basa, nes grindys šiltos. Gyvenamoje erdvėje labai daug šviesos, net vakarais nesinori degti lempų, jos pakanka. Viską susiprojektavom taip, kaip norėjom, visos detalės - pagal mūsų poreikius, pradedant kambarių išplanavimu, lubų aukščiu (3,10 m), spalvom, stilistika ir baigiant jungikliais. Gyvenimas komfortabilus, niekas mūsų niekur neveja, prieš nieką neturim atsiskaitinėti ar klausti leidimo. Greitai sūnaus gimtadienis, pirksim jam kokį naminį gyvūną, galės pradėti rūpintis - vietos gi pakanka. Paskola? Palyginti nedidelė, be to, pastebėjau, kad tam tikri iššūkiai įkvepia kūrybiškiems sprendimams ir šiaip, padeda bendram neapkerpėjimui. Gyvenimas gražus per tuos rožinius akinius, kad juos kur
O dėl rajono - nelabai norėčiau jo čia rašyt, o ir kitiems nepatariu. Juk nežinia, kas ir su kokiom intencijom skaitinėja forumą, o namas - ne butas, surasti daug lengviau. Maža kas ko užpavydės ar kam kas susišvies - visokių žmonių būna...