O as savo padekos ir atsilyginimo gydytojai tikrai nepavadinciau kysiu. Is manes jo niekas nereikalavo. Po pirmo vaikelio gimdymo patirtu traumu (visom prasmem) mes taremes su gydytoja, patys praseme cezario operacijos. Atsidekojome gydytojai po visko. Vyrui paklausus kiek mes skolingi, ji labai nuosirdziai atsake: "kiek duosit, tiek uzteks". Gydytojai atsidekojome 1000 lt, akuserei 200 lt ir anesteziologei 200 lt. Ir mums visiskai negaila siu pinigeliu, nes ramus ir uztikrintas kudikelio atejimas, kuri mama gali prisiminti su dziaugsmu ir kaip nuostabiausia akimirka gyvenime, yra neikainojamas jokiais pinigais. Ir kaip bebutu gaila, savo sunelio gimdyma noreciau istrinti is atminties, deja tai nepamirstama.
O nepelnytu meilikavimu ir glostinejimu ir man nereikia. Reikia tik elementarios UZUOJAUTOS ir ZMOGISKUMO. Cia truputi ne i tema, taciau ir gyvunams to reikia. Mes turejome katyte, kuri buvo labai jau nepriklausoma ir visai nemeili. Bet kai ji atsivedinejo kaciukus, as visa laika prabuvau salia jos, kalbinau, glosciau nugaryte. Nepatikesit, bet po visko ta kate mane tiesiog eme persekioti

. As i tualeta, drauge katyte kartu, as iseinu pasivaiksciot - drauge katyte bega kaip suniukas is paskos, gulames miegoti - drauge irgi tik po mano antklode, as i sesija isvaziuoju, drauge i antra auksta net nelipa

. Tai manau irodo, kad zmogiskumo reikia visiems, net gyvuneliams.