
Jau būdama 18 m. labai svaigau dėl mažų vaikų man jie, tokie gražučiai ir tokie mieli buvo. Kai susipažinau su savo vyrų, jis, taip pat buvo neabejingas tiems mažučiam stebukliukams, bet tada dar buvo anksti apie juos galvot, nes dar mokiaus, po poros metų draugystės atšventėm vestuves. Praėjus porai mėnesių nutarėm nebesisaugoti, kaip bus taip. Ilgai laukti nereikėjo jau sekanti mėnesį nesulaukiau mėnesinių. Širdyje jaučiau, kad aš nebe viena. Pasidariau neštumo testą parodė dvi juosteles- teigiamas. Paskambinau vyrui, nes jis buvo darbe ir pasakiau, tai jis nutilo ir nebežinojo, ką pasakyt, o man ašaros upeliais bėga iš džiaugsmo, jis sako palauk, paskambinsiu po valandos, vėliau jis man pasakojo, kad nuėjo pavalgę pietų viską apgalvojo ir tada jau ir jį apėmę džiaugsmas. Nors, kad būtų užtikrinčiau liepė man nusipirkt brangesnį testą ir pasidaryt dar kartą, ir tas buvo teigiamas.


Dabar jau galiu pasakyt, kad neštumas buvo labai lengvas, nu pradžioj papykindavo, bet ten juokai, visai nedažnai. Kai darė pirmą kart echoskopą ir pamačiau mūsų džiaugsmelį besiduodanti pilvely tai jausmas buvo nerealus ir juoktis norėjos ir ašaros byrėjo.



Taigi balandžio 16 dieną keistai, ryte pabudus, pasijutau, pilvas sukietėja ir vėl atsileidžia nebejutau jokiu judesiukų,

Balandžio 17 d. ryte apie ketvirtą valandą prabudau, nes kažkaip atrodo kad tuoj apsisisiosiu nuvarau į tualetą o ten išėjo gleivių kamštis nu galvoju jau greit prasidės, bet dar atsiguliau ir prasidėjo....pajutau sąrėmius, kurie buvo tikrai skaudus nuo pat pradžių buvo kas 6 min. pakėliau vyrą jis jau džiaugiasi ir vos nešokinėja, kad jau greit pamatys savo sūneli, o man džiaugsmo mažai kai skausmai, tokie dideli pasiskambinu daktarei ji sako važiuokit i ligoninę.
6 val. Jau buvom ten atvažiavo ir mūsų daktaryte, užpildėm dokumentus patikrino mane atsidarymas buvo 4 cm. Nuvedė i gimdyklą prijungė aparatą, kur toniukus ir sąrėmių stiprumą matuoja, daktare sakė, kad mano labai stiprus sąrėmiai ir patikėkit aš tai jutau. Prasidėdavo sąrėmis ir nežinojau nei, ką daryti laužią nugarą, vyras masažavo buvo truputi lengviau tik praeina sąrėmis man sunku net akis pramerkti, tai galvoju, kaip aš pagimdysiu kol bus pilnas atsidarymas aš jau busiu leisgyvė. Daktarė sako reik daryt epidūrą, vyras man net nespėjus pasakyt sako Reik! nu aš jau nebesipriešinau, nes tokių skausmu pakelt negalėjau. Sąrėmiu stiprumas buvo 140, daktare sake, kad 80 jau skaitomi stipriais sąrėmiais.
10.00 val. padarė epidūrą atsigavau jau ir šypsotis galėjau, nes palengvėjimas buvo nerealus. Bet visa veikla sulėtėjo, nuleido vandenis pamate kad žalsvi.
11.00 val. atsidarymas 7 cm. O man jau baigiasi epidūro poveikis ir vėl prasideda skausmai baisus.

14.00 val. Pilnas atsidarymas jau man labai sunku, bet mintyse guodžiuos kad jau nebe daug beliko, kad turiu būt stipri dėl savo džiaugsmelio. Deja, vėl bėda vaikas niekaip neįsistato tai liepė stotis ir stovėt, bet stovėt nebeturiu jėgų, tai klūpėjau, tačiau tai irgi nepadėjo nejutau to jausmo, kad norėčiau tuštintis dar praėjo valanda tada jau lyg ir atsirado, daktare sako nu pabandyk stumt, nu aš sukaupiau visas jėgas ir stumiu, deja nieko vaikas niekaip neįsistato tada atėjo dar keli daktarai ir bandė kažką daryt pradėjo lašint skatinamuosius skausmas dar didesnis tačiau vis tiek nieko neišeina, kol stumiu vaikas eina tik baigiu vėl grįžta i tapačia pozicija, o vėliau dar ir persisuko, tai nusprendė daryt cezarį, o man skauda negaliu, jau atrodo darykit, ką norit, kad tik greičiau pamatyčiau savo sūnelį.
15.40 val. Išveža i operacinę, ten padaro dalinę nejautrą, taigi viską girdžiu, ką daktarai šneka tik nejaučiu jokio skausmo, greit išgirstu savo vaiko verksmą jis man toks mielas širdžiai pasirodo, taip gera širdį atrodo, tuoj iššoks iš džiaugsmo, juk jau busim trise.



Gustukas gimė 15.55 val. 3610 g. 53 cm.
Mylim tave, Gustukai!!
cia iškart po gimimo gal po 20 min.

o čia dabar 4 mėn.

