Kokios veiklos trūksta

1 pilnai sutinku, kad panasios vertybiu sistemos, gyvenimo budo ar siekiamu tikslu ir uzdaviniu zmones gali tapti bendruomenemis, bet tik ne vieningos mastysenos - nes vieninga mastysena reiskia, kad yra viena tiesa, viena nuomone, vienas kelias o tai jau deja man primena chunveibinus
2 matyt reikia sutikti, kad kuo labiau vystosi visuomene, tuo maziau sansu ir baznyciai islikti prievartine institucija religijos, mokslo, socialinej ar kitose srityse
3 nurodyk bent tris panaikintas dogmas po II KB susirinkimo pradetos misios vesti gimtaja kalba, atsisukus kunigui i zmones, dar keli sprendimai nesusije su dogmomis
4 Laisve neegzistuoja be atsakomybes - tada buna anarchija
5 Ir pries ka gi reikia atsiskaityti, kai virs atves tik dangus

nors nesutinku, kad vieninga mąstysena reiškia vieną tiesą, bet tiek tos.

O kas čia blogo, jeigu grupė žmonių turi vieną tiesą, kuria jie tiki, vieną kelią, kuriuo jie eina?

kiekvieno zmogaus mastymas , kaip ir jo gyvenimo kelias yra individualus
jei zmogus laisvas savo sirdyje ir prote - jam neprimesi kazkieno kito tiesu kuriu nera jo sirdyje ir jo prote, o tai ir yra mano manymu tai kas yra skirtinga nuo vieningos mastysenos man tai daugiau panasetu su mankurtizmu

nieko blogo, jei kitu nevercia to daryti ir eidamo savo keliu nesugriauna kitu

Tai nėra blogai tol, kol jie nepradeda savo tikėjimo tiesų primetinėti kitiems...

bet čia jau ne KB problema, o bendrai visų žmonių: nepakantumas kitokiai nuomonei ir savosios kišimas per prievartą.

cia gi tema apie KB veiklos trukuma taigi atsakant galima ir konkretizuoti - truksta Kristaus Meiles, Atlaidumao, Pakantumo, Tiesos, Gerio, Sviesos ...

Na panasiai, tikrai verta sudalyvauti ir susidaryti savo nuomone. Tinka ir pradedanciam ir ne tik... Siulau kiekvienam besidominciam krikscioniu tikejimu.
O siek tiek Informacijos galima rasti ir internete. Idesiu tik viena nuoroda, nors yra ir daugiau: http://alfa.lkb.lt/ Cia labai paprastai paaiskinta kas yra Alfa kursas. Jeigu trumpai reiktu paaiskinti tai, sakyciau, Alfa kursas padeda rasti atsakymus i esminius klausimus (arba prisiminti ir is naujo atrasti krikscionybes pagrindus).

kunigai yra paskiriami parapijai, per pastaruosius 3 metus mano parapijoj keitesi 3 kunigai, pirmiausia iskeldino seniai gyvenusi jau su zmonemis susibendravusi kuniga ir tapusi bendruomenes nariu (turiu galvoje ne vien pamaldas pravedineja, o bendrauja ir su zmonemes), poto atkele dar geresni ir idomesni kuniga, parapijai atsidavusi ir bendraujanti su zmonem ne tik baznycioj, neatsisakydavo isvyku su parapijos nariais, pietu ir t.t mielai diskutuodavo visomis temomis, ir net mazai tikintieji imdavo tiket, nes jo argumentai neturedavo kontra, tiesiog nerasdavai ju.bet velgi del intrigu gavosi kad iskeltas buvo.
dabar kunigas nes jam visiskai nerupi bendruomene, stengiasi tik surinkti pinigus.. su tokiu kunigu parapijoj net ir mazas tikejimas ima gesti.. zmones mieliau eina ir kreipaisi i gretimos parapijos kuniga.. taigi kunigas pats turi tapti bendruomenes nariu.. o ne zmones prie kiekvieno kunigo taikytis..





pasauli yra daug krikcioniu, taciau kiek yra istiesu tikinciuju? daug kas tampa krikcionimis nes tevai , seneliai ir t.t buvo krikscionys, pats gimes kudikis negali spresti kas jis katalikas judistas budistas ar dar kas bus, gaunasi uzburtas ratas, nes kol uzauga ismoksta ir prisitaiko prie religijos, daznai buna gerai kaip yra, ir todel daugelis nekeicia religijos, nors nejaucia pilnatves turimoje, ir tokiu atveju tai ne viena mastysena ir ne vienas kelias... cia kalbu aplamai apie visus "krikscionis"






o is sia tema atsakymas butu, truksta bendravimo su zmonemis ne tik baznytinem temom, o tiesiog prisijungimu prie bendruomes veiklos (ne baznytines bendruomenes) ir kunigo kuris turetu atsakyma ir nepasimestu uzdavus klausima apie tikejima Dieva ir t.t todel pas tokius kunigus malonu eiti baznycia nes tada pamokslas ir misios buna nuosirdesnes, o ne atrapartuota litanija.. bet cia tik mano nuomone...

Na nebuk tokia kategoriska Tikrai yra ir daugiau tokių, tik jei savo gerų darbų nedeklaruoja viešai, dar nereiškia, kad toks nėra.



man patinka tavo mintys


Aš pati artėti pradėjau prie Dievo tuomet, kai priėmiau Sakramentus-Pirmąją komuniją, Sutvirtinimą. Tuomet tik viskas prasidėjo, o ne baigėsi, kaip kitiems. Tai buvo savo kelio ieškojimas, buvo ir nuklydimų į kitus tikėjimus, bet galų gale vistiek grįžau į KB. Pažįstu ir pažinojau tikrai nemažai kunigų ir ex kunigų, teko su jais bendrauti nemažai, noriu pasakyti, kad jie visi yra tikrai skirtingi. Visų pirma juk jie yra tokie pat žmonės kaip ir mes. Kalbant apie pašaukimą. Jį kiekvienas iš savo pozicijos irgi manau supranta skirtingai. O TIKRŲ kunigų per visą gyvenimą esu sutikus tik 2. Tokia realybė. Manau, kad problema ta, kad patys bažnyčios atstovai-kunigai, vyskupai ir t.t. nusibrėžia ribą tarp savęs ir žmonių, save išaukština, jaučiasi pranašesni už kitus. Aišku-ne visi. Taip jau yra, kad žmonės nori iš kunigų gauti, tai ko tikisi, čia ir dabar-ar tai būtų patarimas, ar sakramentai. O jei negauna to, ko tikisi, ar gauna netinkama forma-tuomet ir pyksta, tuomet ir prasideda-jie tokie ir anokie. Aš aišku jų neginu, tik sak u-jie tokie pat žmonės kaip ir mes, atėję iš mūsų tarpo-mūsų broliai, sūnūs. Su savo žmogiškais poreikiais, nuovargiu ir t.t.

Tu labai gerai atskleidei dėl ko kunigai kilnojami. Kunigas - ne Dievas. Žmonės linkę tikėti maloniais ir jiems simpatiškais žmonėmis. Juos vadinti žvaigždėmis -dievinti. Jei kunigas žmonių dėmesį nuo Dievo kreipia link savęs - jis neatlieka savo tarnystės. Kaip Jonas Krikštytojas sakė apie Kristų "Jam skirta augti, o man mažėti". Taigi kunigas turi būti vis mažiau jaučiamas bendruomenėje, o bendruomenę turi vienyti Dievas. Tam, kad žmonės nereikalingai neprisirištų prie kunigų - jie karts nuo karto perkeliami. Aišku perkeliami ir dėl kiekvieno jų skirtingų "charizmų". Vienas - geras pamokslininkas, kitas - ukiškas žmogus. Kiekvienai parapijai reikalingos įvairios kunigo savybės, jie keliaudami ir keisdamiesi kiekvienas duoda tai ką gali geriausio ir nuo to parapija tik labiau klesti. Be to galima įsitikinti kokie žmonės įvairūs ir pastebimus Bažnyčioje trūkumus teisingai indentifikuoti, kaip atskirų žmonių silpnumus, o ne Bažnyčios mokymo klaidas.

taip kunigas ne Dievas, taciau tikejima skatina kunigas, ir jei kunigas yra nemalonus zmogus tai ir nesinori eiti ir Dievo zodzio klausyti.. ir visgi manau kunigas yra labai svarbu nes butent jis padeda atrasti kelia i Dieva.

del ukisko kuniko tai kaip kunigas gali reikalauti is kiekvienos seimso po 50 lt kasmet. kai kaikurie vos duonai turi uz ka nusipirkti ( skurdesnese parapijose daznai taip yra) ir nemanau kad yra geriau aukoti baznyciai ta 50 lt, negeu uz juos nupirkti vaikam valgyti.. taigi o jei nesusimoki "duokles" tai mirus seimos nariui neapsiima skaityti pamokslo, nes ta seima nemokejus tu 50 lt. tai aplamai ar i toki kuniga malonu kreiptis? kai zmonems ir taip sunku netekus artimo zmogaus, o dar kunigas atsisako pamaldas uz mirusiji pravest? tai kurgi to kunigo pasaukimas?

Tikėjimą dovanoja, skatina, palaiko ir augina Dievas ir žmogaus pastangos. Kunigas tik vienas iš daugelio aplinkos veiksnių, be abejo labai reikšmingas, bet tikrai nieko nelemiantis.
Man daug ko nesinori. Pvz. rytais dantis valytis, bet valausi, nes sukirmyję dar blogiau. Taip ir su kunigu, nieko tokio, kad pas jį eiti nesinori, jei suprantu, kad be to bus dar blogiau - einu ir neapsigaunu.
Ūkiškas kunigas, tai toks, kuris yra organizuotas, turi šeimininko akį (mato kur, ką ir kaip būtina padaryti, kaip suvarkuti parapijos turtą) Reikalavimas pinigų ir man neatrodo geras dalykas, bet piktinimasis dėl 50 Lt keistokas. Juk 50 Lt tai net mažiau nei 5 Lt per mėnesį ir netikiu, kad yra daug šeimų negalinčių 5Lt per mėnesį atidėti. Taip pat labai abejoju, kad iš šeimos, kuri neturi 5Lt per mėnesį kunigas, kad ir koks bjaurus būtų, drįstų reikalauti ir atsisakytų suteikti bažnyčios patarnavimus. Dažniau būna, kad tokios šeimos net ne 5Lt išleidžia alkoholiui, o paskui piktinasi, kad Bažnyčia jomis atsisako pasirūpinti. Jei alkoholiui, ar dar kokiam menkaverčiui dalykui pinigų atsiranda, o Bažnyčiai ne, kodėl piktintis Bažnyčia, kuri tokio žmogaus nenori pripažinti savo nariu?
O kas tokio jei Bažnyčioje sutinku kunigą, kurio pašaukimo neįžvelgiu, kuris man atrodo kupinas nuodėmių? Ar aš savo pašaukimą pilnai ir puikiai atskleidžiu? Ar mano nuodėmės mažesnė? Negi nuodėmės, kurios gerai matosi (pvz. ikisantuokinis nėštumas, celibato laužymas, godumas pinigams) tikrai yra didesnės už tas, kurių nematai plika akimi (viduje slepiamas pavydas, puikybė, smerkimas, apsirijimas, Dievo vardo niekinimas...)???? Ne aš kunigo teisėja, ne man jis duos apyskaitą už savo darbus, ne jis man skaičiuos mano nuodėmes - visų mūsų gailestingasis teisėjas yra Dievas, tai jam geriau ir matosi, katro nuodėmės didesnės. O man jokio noro nėra savąsias papildyti dar ir smerkimu. Geriau jau atleisti, nes Dievas mums atleis, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.