Juokingiausias gerbėjas

Ties kai kuriom istorijom ieškau knopkės su mygtuku "Patinka"

cigūnininkui 10 balų
turėjau ir aš keletą perliukų tai pavardinsiu ryškiausius. Vienas buvo labai panašus į Jūsų aprašytą tik anas buvo ving cun'u susidomėjęs, optinės fizikos specialistas, savarankiškai mokinosi japonų kalbos, ir dar daug daug visokių mano vištos smegenėlėm neįkandamų dalykėlių. Mūsų pasimatymai atrodydavo taip: ving cu pratimai, masažo pratimai, paskui ant relaxo jau žiūrėdavom anime ir aš turėdavau reikšti kuo daugiau susižavėjimo Japonija ir jos kultūra. O jo nusiteikimas prieš feisbuką išvis topinis- atskaitė man paskaitą, kad ten vos ne sąmokslo teorija, pradėjo spangt, kad tai be galo pavojinga ir t.t.
Kitas irgi neblogas buvo. Kai tik atsikrausčiau į Vilnių gyvenau bendrabuty, neturėjau draugų, o kadangi dar tekdavo naktimis braižyti, dažniausiai likdavau viena kambaryje. Tai susipažinau su kaimynu magistrantu. Sėdėdavo ir sėdėdavo jis mano kambary kol aš braižydavau (dar ranka reikėjo) ir pasakodavo visokiausias istorijas. Man nenuobodu, tik kaimynai juoktis pradėjo iš mūsų tokios draugystės. Galiausiai per šv. Valentino diena atėjo jis pas mane su didžiule raudona pliušine širdimi. Vos nenugriuvau nuo tokios saldybės...

Vakar iki nakties skaiciau sia tema,juokiausi iki asaru ,super

as jau turejau dabartini draugair buvau isvaziavusi atostogauti pas teta viena su vaiku, tai pristojo , tok vienas dave geliu, sakau ne ne nereikia, as turiu vyra ir t.t. o jis ne ne ....viskas gerai as cia tik taip kaip pasisveikinima nu zodziu savaite ar dvi bande visaip lysti bet nepavyko, bendravau saltai ir be susidomejimo, tai viena diena pasibelde i mano duris ir padovanojo man puokste dilgeliu, sake, kad as geliu neverta

Buvau 12 klaseje, ruosiausi egzaminam ir sumasciau pailsinti smegenis, sedau ant dviracio ir nulekiau nemaza atstuma iki brolienes su vaikuciaisi, siaip aplankyti. Ten aisku susitikom su pabroliu( buvom pora mano brolio vestuvese, o jis buvo brolienes tevu kaimynas).

Aisku per vestuves jis pradzioj man patiko, iki kol nesukiso man 14likinei liezuvio i gerkle, maniau paspringsiu...

Taigi po gana ilgo laiko susimatom vel ir prasideda skambuciai.
Paskambina, kviecia i svecius atvaziuoti - dviraciu, o ten kokie 4-5km i viena gala. Aisku atsisakau, atvaziuoja pats. Nusiveza pas save, sedim, kalbam. Tema pasisuka apie jo panele, rodo man jos foto, pasakoja, kaip jam buvo svarbu ja gauti dar nekalta.
Man jau ir namo norisi sprukti...
Ir cia atsidaro durys, ilenda jo mociute ir sako:" Vaikai, geguzine, einam papoteriaut visi"

Man jau ir per langa islipti norejosi, bet laimei jis atsisake, bande ten ji dar priversti eit melstis, kaip kas vakara, bet jis uzsispyre, mat sveciu turi.
Greit susisukau, liepiau vezti mane namo, ir be jokiu kalbu daugiau...
Mano kojos daugiau ten nebebuvo

Turiu ir aš istoriją, po kurios nusprendžiau į internetines vaikinų paieškas nebesivelt.

Prieš kelis metus draugas.lt portale tupėdavau nemažai. Pradėjau susirašinėti su vienu vyru, na už mane ar tai 6 metais vyresnis jis, na ne tame esmė. Nei ji gražus, nei ką, bet pokalbiai vystėsi nesvietiškai įdomiai, tačiau po to, matyt, viskas keitėsi mano gyvenime ir nutrūko mūsų pokalbiai. Po kelių metų vėl gavau iš jo žinutę, kad aš tokia pasikeitus, išgražėjus, neva norėtų pabendraut (aš aišku, nepagavau, kad tiek metų praėjo, žmogui irgi ne 17, o panos neturi ir dar rašo kažkokiai senų laikų malalietkai...). Na ir vėl, smagūs ir tikrai įdomūs pokalbiai. Po to sako, keičiamės numeriais, aš nu gerai, galim. Vėliau skambina dešimt kartų per dieną, siūlo susitikt, o man rūpesčių kalnai, kaip tik studijų reikalai, popierizmai visi, na žinot, kaip būna. Galiausiai nusprendžiau susitikti, tada dar dirbau, nebuvau visko užmetusi, tai ir susitarėm susitikti tame prekybos centre, kuriame tada dirbau. Na visos žinot, kaip mes, merginos, patikrinam situaciją ir pamačiusios, kad koks lūzeris, aplenkiam iš tolo ir dedam į kulnus. Iš vienos pusės - gal ir nebrandu, iš kitos, nu kokio velnio švaistyti laiką su kažkokiai freakais. Tikrai matėsi, nei susitvarkęs, nei normalus.l Na kartais tiesiog MATOSI. Na aš su juo susiskambinau, sakau, užlaikė darbe ilgiau, sorry, neateisiu, nors tuo metu jau troleibuse tupėjau.
Po to vėl nepaliaujantys skambinimai, rašinėjimai, o aš vis bandau gražia forma pasakyti, kad nieko nebus.
Na ir geriausia dalis, kai vieną dieną išeinu iš darbo ir privažiuoja dviračiu. Iš pradžių nesupratau net, tik nusileidau greit į požeminę perėją, nes išgąsdino be proto. Stoviu stotelėje su kolegom ir meldžiuosi, kad greičiau atvažiuotų troleibusas, bet mano šaunusis dviratininkas tą padarė greičiau. Privažiavo ir mano bendradarbių klausia: ar ji Greta? O aš tokia mergoms bandau parodyt žvilgsniu, kad tipo ne... Tas apsisuko ir nuvažiavo vienai jų linktelėjus.
Po to sekė dar kalnas sms su tikrai nemaloniais tekstais... ir jis nė nesuprato, kad tokie dalykai yra beveik persekiojimas... o dar vadinas, suaugę žmonės

nelabai supratau, 12oj klasej 14os metu?

Nesupratot, nes nelabai įdėmiai skaitėt.
Gi aiškiai rašė:
Taigi po gana ilgo laiko susimatom vel ir prasideda skambuciai.

pusė dienos praskaičiau šią temą, prisijuokiau tai tikrai metam prisiminiau tokį įdomesnį nutikimą, tai nebuvo gal įkyru, bet vistiek linksma
veiksmas vyksta maximoj. vėlus penktadienio vakaras, šalta, užsukom su drauge nusipirkti po kinder bueną. stovim eilėj už tokio vieno vaikinuko, kuris pirko DAUG alaus. netrukus pasirodė jo draugas, kuris užlindo priekį mūsų pas savo draugelį ir dar atsisukęs pasakė NEPYKIT kur čia pyksi, simpatiškas toks pasirodė. ir pirko jis alaus, bei kinder bueną. jau reikia jiem mokėt, žiū su drauge, nebėr mūsų šokoladų net pasimetėm minutėlei. pažiūrėjau į vaikinų prekes, ogi pardavėja mūsų kinderius jiem priskaičiavo. mes aišku, nieko nebesakėm, tik greit pasiėmėm dar du šokoladus ir perkam jau. viską sumokėjom ir einam, o tie vaikinai prie eilės dar renka vis savo prekes. ir tik girdim, ei panelės, palikot savo šokoladus. mes aišku atsisukom ir nusijuokėm. o jie per visą parduotuvę eina, nesupranta, kad patys nusipirko, visokiais gražiausiais žodžiais vadina ir siūlo pasiimti savo prekę, nes galvoja, kad palikom. ir širdį glostė jų žodeliai, ir gėda buvo prieš kitus. na mes jau nieko nebesakom, o išėjusios iš parduotuvės, sustojom prie šiukšlinės išmesti šiukšles, o vaikinukai pasiuntė bučinukus, padėkojo už šokoladus ir išvažiavo. mes su drauge po lėto einam, juokiamės, sustojam prie šviesaforo, laukiam žalios, ir girdim kažkas pypsina. draugė sako, tik neatsisuk, čia jie. ir taip įkyriai pypina, mes jau einam per gatvę, tai atsidarę langą, vėl padėkojo už šokoladus. gal ir nieko įdomaus jum nepasirodys čia, bet tikrai juokinga buvo, jog per pardavėjos žioplumą, sulaukėm tiek dėmesio ir vaikinai patys nusipirkę šokoladus, galvojo, kad mes juos jiem atidavėm.

Šiaip apie savo ydas reikėtų kalbėt asmeniškai, o ne slėptis po "mes, merginos" Tikrai ne visos merginos remiasi išankstinėm nuostatom ar sprendžia pagal pirmąjį įspūdį.

jei netvarkingas, tai ir luzeris

Nusišypsoti verčianti istorija Smagios jūs su drauge