Juokingiausias gerbėjas

Gera temelė, prisižvengiau atsakančiai. Įkišiu ir savo trigrašį.

Neseniai draugavau su tokiu labai rimtu (per daug) ir šiaip jau nekvailu vyruku. Pričiūdų anas turėjo, nors vežimu vežk. Kai dar tik pradėjo kabint, atnešė jis man paskaityti tokią knygutę. Na ten daugiau paveiksliukai ir užrašai, tipo bajerio forma (apie komunizmą Kinijoj, tik vietoj žmonių - katės). Tai atnešė jis man ją supakavęs į laikraštį, užklijavęs ir dar į papkę įdėjęs. Ir dar n kartų pakartojo, kad nieko tai jo knygai nepadaryčiau. Mobilaus vyruks neturėjo, taip ir nesupratau dėl ko jis jų taip vengė, nes aiškinti nebuvo linkęs, interneto (o vadinasi ir skype) irgi, tai susisiekt su juo būdavo labai nepatogu. Skambindavo man iš paklerusio naminio telefono, kuriame aidas pastoviai girdėdavosi, ir mane tas žiauriai nervino. Nu ir domėjosi jis cigunu (čia toks kaip ir kinietiškas jogos atitikmuo) ir vis stengėsi mane išmokyt tų ciguno pratimų. Tai kiekvieną kartą atėjęs pas mane jis pradėdavo man aiškint ciguno teoriją ir norėjo, kad daryčiau su juo tuos pratimus. Aišku, čia gal ir naudingas dalykas, bet mane jau pradėjo gerokai užknisti, nes, pvz., einam mes su juo ir dar dviem mano draugais ir renginio, tai vietoj to, kad normaliai visi bendrautume, jis... nusitempia mane toliau ir vėl aiškina ciguno pratimus. Hrrr... Aš aišku iš mandagumo nieko jam nesakiau, bet pati sau nusprendžiau, kad gana jau. O gi dar, kaip jis bandė mane atkalbėti, kad nevažiuočiau į Maskvą (buvau susiruošus trim dienom aplankyti vaikystės draugės ), tai jau kad prišnekėjo: kad ten nesaugu, teroristai siaučia, kažkas man pavydi ir būtinai iškrės kiaulystę (???) ir panašių briedų. Aišku, nė velnio aš jo nepaklausiau ir išvažiavau, o po to kai grįžau, jis man jau nebeskambino.

Na o dar buvo toks "gerbėjas" amerikonas, su kuriuo per forumą susirašiau. Nu tas tai išvis buvo topinis - beveik 30 metų vyrukas, bedarbis, gyvenantis kažkur kaime su mama, o subrendimo lygis tai kaip 5 metų vaiko. Tai jau po pirmo mano laiško jis toks visas paskendęs entuziazme man aiškina, kad čia likimas mus suvedė ir mes vienas kitam skirti, ir, žodžiu, atvažiuok tu pas mane gyventi. ne nu bet būna gi tokių čiūdikų, aš jam sakau, tai gal susipažįstam pirma normaliai, pasikalbam ir t.t., o jis man vėl - tai kada tu pas mane atvažiuoji??? Tipo tuoj šoksiu iš tos laimės į pirmą lėktuvą ir lėksiu pas jį į kaimą. Sakau, tai tu atvažiuok, miestą parodysiu, o jis man - tai kad aš pinigų neturiu, ir čiut ne verkia. Ir ką tu jam besakytum ar beaiškintum, totaliai nereaguoja, vieną du sakinius tegali suregzt ir tai daugiausia tuos pačius, tik ant vieno užsiciklinęs - kada aš pas jį atvažiuosiu.

Smagi tema
As prisimenu tik viena,supermandagu,kuris visada komiskai atrodydavo,kai atsiprasinedavo.pvz uzlipo ant kojos-'atsiprasau,kad uzlipau ant kojos',jei pagadindavo ra-'atsiprasau,kad pabezdejau',jei laiku nepasakmbindavo'atsiprasau,kad pavelavau' .Siaip atskirais atvejais,tai neatrodytu juokinga,bet kai visa laika taip isgirsti atsiprasau ir dar visa priezasti priedo.

tas cigūnininkas tai geras išties , matyt pačiuožęs lengvai

Ir ką? Užjaučiu tuos, kurie nepačiuožę tai nelaimė visada taip saugotis, kad tik nepačiuožtum

turejau ir as variantu pvz vienas: facebooke mane susirado senas pazystamas.ir pareiske kad dar pries 13m mane buvo mane isimylejes pradziai neregavau stipriai tik pasijuokiau.kol pradejo kiekviena diena rasinet ir 'kadrint' mane.tada pasake kad vis dar mane tebemyli ir pradejo prasyt atvaziuot pas ji i anglija,cia po savaites.aiskinu jam kad nieko negali but nes tuos 13m mes nebendravom ir kad kita myliu.tada dvi dienas tyla ir kai skele net juokinga nebebuvo.sako noriu kad butum mano zmona iki siol dar paraso bet nebetrasau jam nieko ir ignoruoju

man buvo panašiai:
Susiruošiau aš į pasimatymą. Privažiavo prie namų ir... nusivežė į artimiausia Norfą - alaus(Puiki pasimatymo pradžia). Pasiėmiau aš alaus ir čipsų prie jų Dedu viską kartu, prie jo alaus. O jis man ir sako - čia mano. Ir patraukia savo alų. Sakau žinau - ir pridedu vėl kartu. Jis vėl - cia mano alus. Aišku aš turėjau susiprotėt kad man reikės susimokėt už savo alų ir čipsus. Bet aš ne iš tokių, todėl pagalvojau kad susimokėti už alų tai yra minimumas ką jis galėtu dėl manęs padaryti( o, kad aš žinočiau ką jis padarys toliau!). Tai vos ne vos jis sumokėjo už viską. Ir nuvažiavom mes į ... romantišką vietą pasėdėti. Ta vieta vadinasi Taurakalnis. Prisipažinsiu- tai buvo pirmas apsilankymas ten naktį.
Taigi, sdim mes , geriam alų. Šalia mašinos už 2 metrų kažkokie paaugliai nusisukę atlieka savo agmtinius reikalus...nais. Šalia stovinti mašina kilnuojas. Sėdim toliau. Jis suvalgo visus MAN nupirktus čipsus(tikriausiai jis pagalvojo kad čia jo, nes jis už juos mokėjo, todėl ir turėjo visą teisę juos suest) ir .. nusivalo rankas į mano naujus(pirma karta aspirengtus) džinsus!!!!! Į ką as jau sušūkiau - ką tu darai?!?!?!?O jis ramiausiai atsakė - nebijok, aš juos aplaižiau!


dar prisiminiau su vienu nuejom i kiną - sako nori ką atsigert? sakau noriu. ir nuejom iki maximos... pasiemiau as kolos, jis sumokejo bet....čia pat ją atidaręs atsigėrė... spėkit ar aš po to norėjau gert?

Būtų galima išleist visą knygą tokių istorijų

pasipasakosiu ir as apie toki jaunystes laiku gerbeja taigi pradziai susirasinedavom sms (per bendrus draugus gavo nr ir nusprende pakibint). tie jo ka veiki per diena po 6 kartus uzknisdavo, bet gi galvoju nei kart nesimate matyt nzn ka daugiau paklaust o pabendrauti nori. na ir sutarem susitikt. oi tas nelemtas mano naivumas kad sutiksiu misteri zavuoli zodziu einu jau i susitikima ir telefonu kalbuosi su juo, kad tik neprasilenktume.ir ziu is priekio ateina toks aukstas dailus berniokas kalbantis tel, as jau apsidziaugiu aisku.bet arciau priejus susiprantu kad cia ne tas,nes is tolo ranka moja kitas, toks nedidukas neisvaizdus... nu ka, nuraminu save kad gal bus idomus pasnekovas. ir atsisedam ant suoliuko pasikalbeti.o jis kad pasakoja visokius bajerius tai krisk negyvas..praeina pro mus stambesnis zmogus tai jis ir sako-mes su draugais sakom kad tokie zmones suvalge kita zmogu todel jie ir stambus.ir kad juokiasi pats.juokiuosi ir as (is nevilties... ) paskui seke dar milijonas bajeriu kuriu nesupratau (akimirka buvau suabejojus savo humoro jausmu, bet tik akimirka..) jau po 15min dejau i kojas, sakau reikalu turiu.o jis kita diena man jau savo meile siulo.taip va vis kasdien ramybes neduodavo, susitikt kviesdavo bet neidavau.o baiges viskas taip kad pradejau draugaut su dabartiniu draugu, tai jis paskambino tam gerbejui mano pasisnekejo ir vsio.po 5min gavau jo paskutine zinute-ar tikrai nori nutraukt musu draugystes grandine?.. prisimenu lb gerai ta sms, nes juokemes iki nukritimo

Na, aš irgi turėjau vieną tokį iš skrudžų serijos... Bendravom jau gana senai, mačiau, kad vyrukas skūpus, bet šeip jis man patiko, tai stengiausi to skūpumo nepastebėti Kartą pakvietė kartą važiuoti pas jį į sodybą, nepamiršęs pasakyti, kad nupirkčiau maisto, o jis neva pasirūpins gėrimais. Bevažiuojant užsukom į degalinę, jis ir sako "Pilsiu kuro už 20 lt, tai iš tavęs bus 10" Tikras džentelmenas Baisiausia, kad jis nuoširdžiai nesuprato, kodėl aš išsproginau akis, o paskui dar apkaltino, kad esu baisi šykštuolė

Na aš irgi pasipasakosiu.

Susipažinau su tokiu vaikinuku, pirmąsyk visai smagiai pabendravom. Pasitempęs toks (nors gal tempdavosi ir dėl to, kad buvo pora cm žemesnis ), iš išvaizdos pusė velnio, kaskart susitikus gėlę atsitempdavo (kartais tokią juokingą - panašią dažytą kopūstą ant ilgo koto ) - maždaug, čia tau, gali iškart pasidėt į mašiną, kad nereiktų tąsytis

Bet kai pamatė, kad manęs taip lengvai su dažytu kopūstu nepaims, pradėjo man ištisai per skypą rašinėti kažką tokio: Žinai, tau reikia vyro sakau, a tai tu kas, ne vyras? O jis savo giesmelę varo: Tau vyro reik, ieškokis vyro! Paskui dar atsiuntė foto, kur stovi savo mašinos fone su nauja panele. Maždaug, žiūrėk, ko netekai Pasijuokiau ir užmiršau tokį kavalierių.

Kažkur po dviejų metų per skypą rašo: žinai, išsiskyriau su savo panele, gal nori susitikti?? Spėkit, ar susitikau

Labai smagi tema, keliu i virsu

Ir as papasakosiu kaip vienas skrudzas mane mergino na galvoju grazus oras, reikia kokia kelione susiorganizuoti, pasikvieciau drauge, jam sakau pasiimk drauga, sedam i masina ir lekiam panemunes keliu, pro pilis visas ir pan. na sako gerai, maista gerimus aisku atskirai pirkomes, bet labiausiai nustebino, kad kai gryzus as is mandagumo paklausiau "kiek skolinga?", jis paskaiciaves atsake, "7 Lt. uz benzina"...
Na ir kai sirgau, pasake, uoj bijau apsikresti, kai pasveiksi, parasyk tai ir pasirinkau ta, kuris man sergant ir vaistus veze, ir arbatas vire