Kaip įsimylėti Maljorką per 7 dienas?

[Penktoji kelionės diena]

Šiandien, kaip bebūtų gaila, paskutinė dieną su mūsų išsinuomotu automobiliuku. Paskutiniosios Maljorkos apžvalginės "ekskursijos" maršrutas:



Visų pirma, turėjome nusigauti į Porto Cristo miestelį - ten yra žymieji Drakono urvai. Žemėlapyje radę kažkokią nuorodą į mažą siaurą keliuką, vedantį tiesiai į mums reikalingą kelionės tašką, juo ir nusprendėme pasukti. Ot
Dabar galvoju, kad gal geriau būtume važiavę greitkeliu, nors ir per aplinkui. Keliukas toks siauras, kad vienam automobiliui apsilenkti su kitu reikia įvažiuoti į svetimą kiemą... Bet šiaip ne taip, jau suabejoję, ar teisinga kryptim mes važiuojam, atsirandame Porto Cristo mieste, kuriame kas 20 metrų yra nuorodos link "Cuevas del Drach" urvų.

Stovėjimo aikštelė prie jų nemokama, žmonių dar labai mažai (juk tik 10 valandą atsidaro urvai ir įleidžiama pirmoji grupė), ir mes stojamės į eilę prie bilietų.



Bilieto kaina - 10,50 euro, nuolaidų jokių nėra Iki atidarymo dar pusvalandis, tad paklaidžiojame po apylinkes:



10 valandą pradeda suleidinėti žmones. Leidžiamės į urvus, apžiūrinėjam, bet kažkodėl niekas nestebina... O ir mano teta, nežinojusi nieko apie tą viduje vykstantį renginį (požeminiu ežeru plaukia trys laiveliai, kuriuose gyvai groja muzikantai), tikėjosi kažko daugiau...

Ir niekaip nesuprantu, kodėl ten draudžiama fotografuoti - vos kažkas sublyksi su savo fotoaparatu, iš karto prisistato prižiūrėtojas ir, šviesdamas savo žibintuvėliu į "nusikaltėlio" veidą, rėkia, kad fotografuoti griežtai draudžiama.... Tad man kelis vaizdus nupyškinti pavyko tik pabaigoje...







Iš urvų išėjome visiškai be emocijų. Tiek Slovakijoje, tiek Lenkijoje matėme gražesnių vaizdų... Bet metas judėti toliau.

***

Vakar, bevaikščiodami po suvenyrų ir atviručių parduotuves, su teta vis sustodavom prie labai jau gražios uolos jūroje, įamžintos vienoje iš atvirukų. Vos ne vos kažkokiame žinyne parduotuvėje suradę tokį patį paveikslėlį, išsiaiškinom, kad šis grožis yra "es Pontas" miestelyje. Arba šio grožio pavadinimas yra es Pontas

Bet ne esmė. Tetai pavyko surasti, kurgi žemėlapyje slepiasi tas es Pontas, o mes pasiryžome iki jo nuvažiuoti. Taigi, mums reikėjo važiuoti į pačią piečiausią salos dalį... Gal netgi nepasakosiu, kiek kartų mes pasiklydome ir koks buvo priėjimas iki va šito grožio apžvalgos "aikštelės" (uolos krašto, ant kurio tik mes vieninteliai teužsikabarojom)...



Pasak legendos, kurią vėliau pavyko "išskaityti" vokiškame žinyne apie Maljorką, kas savo jėgomis perplauks per tą skylę ir grįš atgal į krantą, tas iš vyro pavirs į moterį arba iš moters į vyrą

Grožis tiesiog nuostabus. Sėdi ant uolos krašto ir svajoji, kaip dabar būtų nerealu įšokt į tą skaidrų vandenį.... O dar kai tame ramiame miestelyje, kuriame ir radome šį "es Pontas" akmenį, pamatėme tokių gražių paplūdimių, tai labai pykom ant Maljorkos, kad jie neįrengė paplūdimiuose dušų, kaip kad yra Kroatijoje ar Kretoje

Miestelis šalia "es Pontas" :

Po pasivaikščiojimo po absoliučiai ramų, siestos užkluptą miestelį, kurio metu visi lindėjo namuose, įlipę į tiesiog pirtimi pavirtųsį automobilį, nuvažiavome į Cala Figuera miestą - uosto apžiūrėt ir kainų apie kątik kažkur išskaitytą kruizą į "Cabrera" salyną (jei neklystu, tai toks pabadinimas) susižinoti.

Stovėjimo aikštelės mieste ieškojome gal pusvalandį. Net mokamoje laisvų vietų neradom, teko sukiotis palei uostą tol, kol nors viena vieta atsilaisvins. Spėjom ir pasiklyst, nes eismas ten vienpusis... Automobilį pasistatėme prie kažkokio keistai atrodančio pastato, į kurį sumanėm užeit "trumpam"

Pasirodo, tai buvo muziejus apie Cabrera salyną. Naujas keistos formos pastatas, kurio viduje nemokamai pažiūrėjom 3D filmą ("čiupinėjom" žuvis ir bėgom nuo ryklio, kuris mūsų galvas norėjo suvalgyt rėkėm kartu su mažais vaikais, kai unguriai aplink mus spietėsi ) ir aplankėme superinį nemokamą akvariumą - jame buvo visa salyno fauna ir radiniai, rasti aplink salą.











Galima buvo pamaigyti jūros ežius ir dar kažkokius keistus gyvūnėlius



Liftu akvariumo vidumi kilome iki pastato stogo. Važiuoji sau liftu, o aplink tave žuvys kad plaukioja, kad plaukioja Ant stogo atsivėrė vaizdas į salą:





Spėjom ir filmą pažiūrėti apie tą salą, bet į ją pačią nuvykti - ne.... Kainos kandžiojosi, o ir laikas nelabai tinkamas buvo - nespėtume grįžti vakarienės į viešbutį. Bet gal kitą kartą ten apsilankysim?

Užkandame, sėdėdami po palmėmis prie Cala Figuera uosto.



Lėktuvas reklamuoja laikraštį



Grožimės netoliese esančiu paplūdimiu:



Ir važiuojame link dar vieno labai norėto aplankyti objekto - Randos vienuolyno, nuo kurio neva galima apžvelgti visą salą. Tuo netikime, todėl važiuojam įsitikinti

***

Vienuolynas įsikūręs 500 metrų virš jūros lygio. Toks staigus staigus vienišas kalnas, nuo kurio iš tiesų atsiveria panorama į visas 4 salos puses....
Žmogaus čia beveik nė vieno, gal tik pora turistų. Vėjas vos vos pučia, kvepia augalija, ramu, suoliukų pristatyta, cikados cypia... O dar tas nuostabus vaizdas.... Prasėdime čia gal valandą.









Va taip va sėdim pavėsyje

Pakeliui į namus užsipilame benzino. Pripilame tokį kiekį, kiek gavome išsinuomoję mašiną. Automobilį grąžinti mums reikėjo 19 valandą, tad pamačius, jog liko šiek tiek laiko, nusprendėme užvažiuoti į Capdeperos pilį - į tą pilį, kurią kasdien matom, bet iki šiol neapsilankėm, nes manėm, kad nieko įspūdingo.
Vien pati Capdepera mums palieka tikrai malonių prisiminimų - siauros gatvelės, paštininkė, skubanti išnešioti laiškus, senoviniai automobiliai ir nė vieno žmogaus...





Štai į šį kalną mūsų automobilis neįvažiavo, tad teko pėdinti pėsčiomis...



Prie įėjimo į pilį mus pasitinka prašymas sumokėti 2 eurus už įėjimą ir trys sargai



O grožis, atsiveriantis nuo pilies, neišpasakytas..... Todėl geriau parodysiu tik nuotraukas, nes čia ir komentarų nereikia...













Metas į automobilių nuomos punktą. Senukas, atsiimdamas automobilio raktelius, tik paprašo parodyti, kur jį pastatėme - jis net nesiruošė tikrinti nei kiek benzino palikome, nei ar nieko nepridirbome su juo Nuostabus žmogus. Pasakėm jam, kad jei ne kitąmet, tai vėliau susitiksime tikrai...

Kai gryzom is Maljorkos, sakiau na dabar jau cia nebera ko vaziuot, nebent po koki 10 metu, bet kai skaitau pasakojima ir ziuriu, tai norisi vel tu vaizdu. Uzlipi ant kalno ar i pili ir atsiveria grozis, o tada susitingsti ir ziuri... ziuri... ziuri... ech, taip smagu prisimint

Taigi, gražinę automobilį pajudėjome vakarieniauti, o po vakarienės - į uostą, iki kurio, kaip skelbė viešbučio lankstinukas, 1 kilometras. Na, nežinau, kiek iš tiesų, kadangi lankstinukai dažniausiai mėgsta viską suapvalinti, bet kelias ne toks jau ir ilgas, juolab, kai gyvenome šalia pagrindinės gatvės, nuo kurios nuklysti ne taip jau ir lengva

O į uostą ėjome mes su tikslu - nusprendę vis dėlto nevažiuoti į jokią Palmą (Maljorkos sostinę), kadangi jau pamatėme visko užtektinai pro automobilio langą - plačias gatves, daug juodaodžių, prekeivių, kimbančių prie turistų ir panašiai, kad noras čia atvykti autobusu mums atšoko. Vietoj ekskursijos į Palmą autobusu, nutarėme išsirinkti kokią nors mini kelionę laivu - į kitą artimiausią kurortą ar gražų miestelį, į paplūdimį ar šiaip palei krantą pasiplaukioti.

Uoste radome net kelias agentūras, siūlančias tokio tipo kruizus. Kainos - nuo 15 iki 150 eurų Nesame išrankūs, jokios mums "Super Power CAT 360 laipsnių" nereikia, nes nenorim, kad atostogos užsibaigtų ties klupėjimu prie klozeto, tad išsirinkome paprastą beveik savo amžių nugyvenųsį laivelį, kurio iškaba skelbė, jog už 15 eurų nuo ryto iki pietų būsime plukdomi palei salos krantą. Kaip sakant, apžvelgsime salą iš šono Maža to, dar turėsime puikią galimybę aplankyti urvus "Arta".

Bet tai - šeštąją kelionės dieną

[Šeštoji kelionės diena, PENKTADIENIS]

Šiandien leidę sau pamiegoti iki 9 valandos, skubame pusryčiauti, nes jau 10:30 turime būti uoste, iš kur į apžvalginę-poilsinę ekskursiją išplauks mūsų laivelis, pavadinimu "CORAL". Nusiperkame bilietus ir sėdamės į tą vietą, kur, pagal visus mūsų gudrius apskaičiavimus, turėtų nešviesti saulė

Laivo dalelė yra su stikliniu dugnu, tad viskas, kas yra po vandeniu, matosi tiesiog puikiai. Teko pamatyti ir didelę didelę žuvį, kuriai praplaukiant laivo kapitonas pradėjo vaidinti, kad yra panikoje, nes ten ryklys ir kad mūsų laivelis medinis, vargšą pradurs

O mes plaukiame, mėgaujamės nemokamais gėrimais (alus, vynas, gaivieji gėrimai ) ir fotografuojame:



Štai čia sustojame ir paimame dar kelis keleivius:



Plaukiame toliau:

Pamažu artėjame prie Artos stalaktitų-stalagmitų urvų, kurie yra matomi tik iš jūros pusės. Įėjimas į juos - 10 eurų, penkiasdešimčia centų pigiau, nei į baisiai išreklamuotus ir tikrai nieko nevertus Drakono urvus, nes pamačius šiuooos Akys tiesiog ant kaktos buvo iššokusios...



Mūsų laivelis:



Kylame į kalną, nuo kurio vis aukščiau lipant atsiveria nuostabesni ir nuostabesni vaizdai... To "maljorkinio" jūros žydrumo mes taip ir nespėjome atsižiūrėti, nes tai iš tiesų kažkas pasakiško, kas palieka labai gerus įspūdžius ir traukia sugrįžti atgal...



Labai labai gaila, kad taip ir nepavyko nuotraukose įamžinti tos visos stalaktitų-stalagmitų didybės, bet pasakysiu Jums vieną dalyką - jie visi yra beveik 20 metrų aukščio.... O 1 centimetrui susidaryti reikia 100 metų

Va, pažiūrėkite kokia yra mūsų gidės galva ir bandykit įsivaizduot, kokio dydžio "skulptūros" stovi už jos Šito bokšto aukštis yra berods 23 metrai, ir kas įdomiausia, tai jis neliečia olos viršaus - kad prisiliestų, jam dar reikia "paaugti" 30 centimetrų, o tai reiškia 3 tūkstančius metų





Tai - didžiausia erdvė požemiuose. Aukštis siekia apie 40 metrų



***

Pamėgome Artos urvus dar ir dėl to, kad čia buvo nedraudžiama fotografuoti, o gidė, vedžiojusi visą didelę mūsų grupę, viską pasakojo vokiečių, italų, prancūzų, ispanų, anglų kalbomis, ir ne po vieną sakinį "Čia yra...tas ir anas" , o tikrai išsamiai. Nervino tik, kad gidei pakalbėjus vokiečių kalba, visi vokiečiai pradėdavo stebėtis ir tarpusavyje kalbėt, todėl pusės negirdėjom

Be to, gavome ir 1 euro nuolaidą, nes atplaukėme CORAL laiveliu Taip mums sakė kasininkė

***

Nusileidome į žemiausią urvų vietą - Velnio skylę Čia buvo šviesų ir muzikos šou, kurio metu viena po kitos įsižiebdavo raudonos šviesos ir tikrai sukūrė tokią "velnišką" atmosferą...



Nukeliavom ir į dangų, ir į pragarą, prisižiūrėjom tokių vaizdų, kokių net kitose šalyse, garsėjančiose stalaktitų ir stalagmitų urvais, nematėme....





Išėję iš urvų nupyškinom miestelio paplūdimį ir nužingsniavome link savo laivo, kur mūsų laukė gėrimai, užkandžiai ir kelione palei krantą namo...





Į uostą grįžome per patį vidurdienį, ir troškome tik vieno - baseinooooo ir pavėsio

Siek tiek vaizdu is Maljorkos





Papildyta:


Dirbtinis ezeras:







Papildyta:






Grazi salis, tikrai buvo i ka paziuret

Uolos ir jūra - tikrai atrodo fantastiškai. O šiaip man Maljorkos gamta sudarė skurdokos įspūdį. Kaip ir kitose nedidelėse salose.

aš numirus būčiau.

Fantastiška šiaip.

tai kaip ten su tais dusais istikruju yra ? ar didesniuose papludimiuose ju yra ar isvis nei zenklo ?