QUOTE(Elemire @ 2008 10 08, 21:43)
Na aišku kad pas tave tai ne vien odos problema. Pas mane panašiai su tais spuogais, nes man visad gražiau atrodydavo išspaustas, nei pripūliavęs - ir man kaip tik atvirkščiai, mama niekuom gyvu tų spuogų nespausdavo, o man juos paprasčiausiai smagu būdavo spaudinėti.
Plius man dar ir kita problema, kad spuogai dažnai atsiranda ant apykaklės linijos ir rūbai juos nutrina, kas dažniausiai išsivysto į didelį, riebų šašą ir be mano pagalbos.

Teko išmokti juos klijuoti pleistru, nes kitaip na nieko padaryt nebeišeidavo.
Kiek suprantu tau lyg ir prie širdies kosmetinės priemonės? Gal tada tu pabandyk spręsti tą problemą susikurdama sau ritualus? Tarkim ryte atsisėdi prie veidrodžio, pasidarai kaukę, nusivalai veidą - patogiai, malonioje aplinkoje. Tą patį pakartoji vakare. Jeigu apskritai kosmetikos naudojimas prie širdies, įvedos šiokią tokią rutiną į grožio procedūras gali padėti, o ir prie veido gali mažiau norėtis lysti, jei jau praleidai valandą prie veidrodžio. Laiko tam irgi galima atrasti - keltis anksčiau ir pan. Tiesiog gali padėti pakeitimas neigiamų įpročių teigiamais ir struktūra dienotvarkės.
O kas link nagų graužimo, man pavyko tai išpręsti paprasčiausiai visur nešiojantis manikiūrines žirklutes. Būdavo, negaliu jei jau šerpeta yra, vsio, reikia nugraužt iki kraujų. O su žirklutėm po ranka, gražiai nukerpi ir vsio, nebeerzina.
Kad zinok, penkiagubai daugiau laiko prie veidrodzio praleidziu tada, kai uzsuku spuogu ir poru spaudymo rata...Prasideda viskas taip nekaltai, tipo apziuresiu veida. Tada ziuriu nedidelis spuogulytis, paciupineju ir sumastau, isspausiu tik ji viena. Bandau spaust, suzaloju, susinervinu, ir...nevalingai uzsimirsdama ieskau kito, arba kitos poros, kuria galiu pamaigyti ir paziureti. Praleidziu taip prie veidrodzio besislapstydama nuo vyro visa ryta. O tai nelengva gyvenant viename kambaryje

Galu gale taip issirakineju, kad paziuriu i veidrodi atsiciuchinus ir norisi staugt...Tada darau kaukes. Valau toniku, dezinfekuoju ir t.t. Vaistus dedu. Tada, kita diena pasiryzus daugiau niekada niekada taip nedaryti, pamatau, kad veidas yra uzkrestas, nes kaip kitaip paaiskinti, kai is nematomos poros atsiranda trys jau matomi spuogai. Arba ten kur vakar spaudziau yra toooks sasas, kad dvi svaites negija....Galu gale israkinetas veidas dideliu valios pastangu ir galvojimo deka uzgija ir tampa toks, kaip pvz siandien. Kol uzvedziau sia tema, kazkaip sugebejau apsigydyti. Taigi poryt, jei siandien ryt ar poryt ryte neliesiu, galesiu eiti i zmones be pudros. Istiesu didelis pasiekimas, po 2,5 men pertraukos, ar dar daugiau. Dabar tikuosi man si tema pades ir pasistengsiu...
Bet... yra vienas didelis pavojus, kuri pastebejau po 11 metu spaudymo praktikos, kai oda grazi, balta, as sau.........imu nepatikti. Keista, bet bandydama isisamoninti si savo iproti pastebejau, kad po kiek laiko be randu spuogu ima atrodyti, kad kazko truksta. Gal turiu nesamoninga nora buti subjaurota? Gal tai mano sunkios paauglystes pasekme, nes mokykloj is manes tyciojosi, ir kieme vaikai nemego, buvau negrazi, liesa, auksta, nemadingai aprengta, keista savo budu. Neklausiau "Nirvanos" kaip kiti, buvau naujoke mokykloj(dabar ketinau tapti mokytoja, bet galvoju ar verta, nors dabar busiu ne viena is mokiniu, bet bijau, kad grys anie laikai ir jie is manes tyciosis, na penalo nebespardys, taciau kitaip darys, vaikai isradingi)...
Tada, kai akims nera uz ko uzsikabinti, nera sasu ir randu, pastebiu savo pavargimo zymes, meksvus poakius, besiformuojancias rauksleles, nes man jau 30 uz keliu metu...Tada rankos vel tiesiasi, juolab, kad po savaites nespaudymo tikrai yra tu nesvariu riebiu poru. Tai baisu, as suvokiau tai, labai dziaugiuosi. Bandysiu kreiptis i psichologa, aisku bijau, kad mane nuvils, tik isklausys ir nieko nepatars. Bet reikia.
Na ir prirasiau. Net lengviau pasidare.