O as tai visiskai susinervinau.. Gyvenu Lietuvoj, va dabar alga numazino iki 430 lt

Anksciau bent vokelius duodavo, o dabar jau nebe. Darbe zmoniu nera, dirbu prekyboje, tad nera apyvartu ir nebegaunu procentu. Net uz moksla jau neturiu is ko susimoketi, o visada sakiau, kad va reikia bandyti prasimusti savoj saly. Stai tai ir prasimusiau
Jauciu krausiuosi lagaminus ir vaziuoju. Pagrindinis motyvas net nera pinigai. As esu jauna, neturiu savo seimos dar, tad ko man nepakeliavus, nepamacius pasaulio?

Nepuoseleju svajoniu, kad kitur jau viska ant auksines lekstutes atnes man, bet kodel nepabandzius pakeisti kazko?
Skaiciau straipsny apie UK krize. Ten y viena darbo vieta pretenduoja 10 zmoniu. Cia drauge vienoj parduotuvej dirbdama dare atranka y pardavejos vieta, alga 630 lt. Atsiusta buvo apie 600 CV, dauguma su aukstaisiais, darbo patirtim, va cia tai baisu