Taip, didžiausia bėda ir yra ta, kad savų santaupų neturiu. Tėvai lyg ir sako, kad pradžioj padėtų, bet tiesiog nebegaliu sedėti jiems ant sprando, jau ir taip ilgai išlaikė, į keliones leisdavo. Mama irgi norėtų važiuoti, sakė, nežino, ar toj Anglijoj jai patiktų, bet pačioj pradžioj norėtų su manim pagyventi, kad pamatytų, kur mane paliks.
Man greit 19. Šį rudenį jau turėjau studijuoti, bet, deja, nepatekau į nemokamą vietą. Iš tikrųjų labai skaudu apie tai kalbėt, nes visus 12 metų labai stropiai mokiausi, ruošiausi prieš egzaminus ir šnipštas išėjo. Mokėti čia pinigus už diplomą, kuris kitoj šaly nieko nereikš.. neleidžia sąžinė. O dar, be to, nesu tikra dėl studijų kokybės. Čia praktikos nėra. Dėl to ir galvoju, kad geriau tuos pačius pinigus sumokėsiu už studijas užsienyje ir galėsiu ramiau jaustis.
Be to, žmonės ir aplinka mane čia baigia užsmaugti. Esu nemažai keliavus, nemažai mačius. Suprantu, kad žiūrėjau tik turisto akimis, bet jaučiu, kad kitur gali būti ir yra geriau. Man elementariausiai Vilniuje kartais trūksta vietos, kur galėčiau nueiti ir
pasikultūrinti. Žaviuosi įvairiais kitų miestų nemokamais muziejais, kuriuose galėčiau savaičių savaites praleisti. Jau nekalbu apie įvairius vykstančius renginius, koncertus. Aš jaunas žmogus, kol kas man reikia ir to. Lietuvoj paskutiniu metu išvis neinu iš namų, guliu lovoj, žiūriu į vieną tašką..
"Bet kas tampa malonumu, jei tik labai dažnai kartoji."