sukosi galvoj praeities akimirkos: jo zvilgsnis isvezant mane, jo balsas kai pasakiau, kad metas jam gryzti is darbo, jo slepiama sypsena, kai paaiskejo kad vis tik laukiam mergytes, jo entuziazmas perkant kudikelio kraiteli, pirmas apkabinimas drebanciom rankom, kai suzinojom, kad busim tevais.. visur jis, as ir vaikiukas. Gimdykloj dirbom abu ir operacinej buvom kartu..
nuostabus, kad viskam jame yra savas laikas...
Viskam yra laikas, metas kiekvienam ivykiui, po dangumi.
Yra laikas gimti ir mirti; laikas sodinti ir rauti, kas pasodinta.
Yra laikas zudyti ir gydyti; laikas gedeti ir sokti.
Yra laikas metyti akmenis ir vel juos surinkti; laikas apkabinti ir susilaikyti nuo apkabinimo.
Yra laikas igyti ir prarasti; laikas laikyti ir ismesti.
Yra laikas perplesti ir susiuti; laikas kalbeti ir tyleti.
Yra laikas myleti ir nekesti; laikas karui ir taikai.
(Ekleziasto 3,1-8)