Esu nėščia jau beveik 4 mėnesiai. Kai sužinojau kad laukiuosi pasakiau šitas pakelis paskutinis ir metu rukyt....

Kaip rūkiau taip teberūkau iki dabar.. Aišku nebe tiek....

Namie būdama visai nerūkau ir nenoriu vat išeinu į darbą užsitraukiu po kavos puodelio, po darbo užsirūkau ir per koledžo pertraukas. Į dieną max 5 6 cigaretės. Išviso rūkau 6 metai. Valios pas mane 0 ir tai supratau kai pastojau iki tol galvojau sakydavau pati sau pastosiu MESIU !!! Bet... Man cigaretė vienintelis vaistas nuo visko, skausmo, nervų, depresijos, pykčio, nerimo kai dar gyvenimas susietas su uošviais kurie tampo nervus ieško tavy naudos proto
pisimas kaip reikiant žodžiu ir nervų gadinimas... Norit smerkit mane norit darykit beleką nei viena nesam ŠVENTOJI MOTINA TERESĖ ! Tad prieš smerkdmamos rūkančias pagalvokit apie save.
Taip aš saves labai nekenčiu už tai kad rūkau, kad valios 0 pas mane. Dažnai savo leliuko pilvely atsiprašau kai parūkau, paglostau ir paprašau nesmerkti manęs už tai. Niekas tobulai negyvena ir negyvens. Bet dėl to aš nebūsiu blogesnė mama. Tiesiog yra kaip yra, kas taip nesijaučia to NESUPRAST. Kas jaučiasi SUPRAS. Visa tai nepasiteisinimas,bet tokia gyvenimo tiesa nori nenori tenka susitaikyt su tuo.
Vienam laimė du litrai, kitam du gramai, o man laimė, matyti kaip šypsosi mano sūnus!