QUOTE(smiler @ 2010 10 27, 10:56)
Arba atvirkstinis variantas, ivaromas didelis diskomfortas ir i akiniu puse net negali pasiziureti visa likusi gyvenima. Man paciai reikejo akiniu, kai ejau i 3-4 klase. Vis dar puikiai prisimenu ta diena, kai pirkom akinius. Tevai paeme pacius pigiausius, nes.. juk regejimas dar galejo keistis, o be to, as maza, tai galiu sulauzyti, tai kam pirkti grazius. O baisumas tu akiniu buvo. Be to, kad dar ir taip diskomforta jauciau, kad reikes pradeti eiti i mokykla su akiniais, o dar ir toooookiais baisiais. Patarimas teveliams, leiskit vaikui issirinkti akinukus, nors ir brangesnius. Jau esu suaugusi ir turiu savo seima, bet.. akiniu ir dabar negaliu matyti, net neturiu. Kai tik buvau pakankamai didele, susitaupiau pati is kisenpinigiu ir nusipirkau kontaktines linzes. Tevai buvo pasibaiseje, kad moku tokius pinigus (tais laikais). Vis dar nesioju kontaktines linzes. Dabar psichologiskai rengiuosi operacijai, nes be galo bijau
Maniškis akinukus nešioja nuo 8 mėnesių. Kai rinkomės pirmuosius akinius, vienoj optikoj bandė įsiūlyti tokius tragiškus akinius, su kuriais atrodė kaip klounas. Ten bandė įrodyti, kad grožis nesvarbu, svarbu, kad jie atliktų savo tiesioginę paskirtį. Tai gerai, kad nors ir neturėjau patirties, bet nusprenžiau dar paieškoti. Apvažiavom gal 10 optikų ir radom puikius akinukus, kurie buvo ir puikiai tinkami, ir estetinis vaizdas nenuvylė... Dabar irgi visada bandau rasti idealiausią variantą.