QUOTE(zydrute @ 2008 10 02, 08:28)
labas rytukas visoms,as cia naujoke,poryt lygiai menesis kai nebeturiu savo angelelio.Nuo 4 menesiu mudu kovojom su klastinga liga-leukemija.Po 8 men trukusios chemoterapijos mes lyg ir issikapstem... bet pasidziauge vos keturiais menesiais normalaus gyvenimo namuose ne ligoninej,vel atkritom.Darant kontrolinius tyrimus buvo rastas ligos recidyvas centrinej nervu sistemoj.Mano angeliukui buvo dar tik metukai ir 5 men,o mes jau antra karta pradejom chemoterapija,vel nuslinko plaukuciai vel viskas is naujo,tik si kart chemija daug stipresne ir tikimybe pasveikt tik 10 %.Tai man buvo lyg nuosprendis verkiau diena- nakti,zeme slydo is po koju,nujauciau kuo baigsis sita musu kelione per liga.Savaite chemijos savaite pertraukos,taip istempem pusantro men,mano angelelis vis silpo ir silpo,kojytes nebelaike,nieko nebevalge,tik ziurejo savo didelem melynom akytem,ciauskedavo savo zodukais kuriuos suprasdavau tik as,jis visada sypsojos nors jam ir negera buvo.Isauso pirmadienio rytas ir as negalejau patiket savo akim,mano angelelis pats atsisedo ir valgyt prase,ir kraujukas neblogas buvo,isleido mus i lauka pasivaiksciot,atrode viskas tvarkosi.Buvo toks linksmas,krykstavo,sypsojos visiem,netgi vaiksciot bande,tokio as jo seniai nebuvau macius.As dabar suprantu cia buvo jo atsisveikinimas,vakare pradejo blogeti,kita diena atsidurem renimacijoj,dar spejom tecio sulaukti,prase paimt ant rankyciu vis sauke mama ir tete,bet balselis vis tilo ir tilo,nustojo pats kvepuoti,gyvybe palaike aparatai,pasirodo visus vidaus organus apeme infekcija,o labiausiai plaucius,gavom antibiotikus,bet kad jie pradetu veikti reikia maziausia paros.laikas vis ejo,bet ne trupucio negerejo,suradom kuniga,pakrikstijom ir vis laukem stebuklo,nes tik jis galejo isgelbet musu angeliuka,toki maza ir labai labai mylima.Artejo treciadienio pavakare,iki siol stipriai plakusi sirdele pradejo stoti,musu angeliukas vis geso ir niekuo nebuvo galima padet,nes turejo per daug ligu:leukemija,hepatitas c,kuriuo uzkrete ligoninej,mielosupresija-leukocitai ir kiti kraujo rodikliai nukrito iki kritines ribos,sepsis ir del jo issivystes sirdeles nepakankamumas.Taip ir uzgeso musu angeliukas,mum belaikant ji uz rankyciu ir nebeliko nieko tik skausmas,kuris lig siol spaudzia sirdi.Ir jei ne mano vyras,tikriausiai buciau isprotejus,guodzia tik tai kad nebereiks musu angeliukui Nojukui daugiau kankintis,jam daugiau nebeskaudes,nuo siol skaudes mums... ir skauda,negaliu nustoti verkti,sirdis plysta,gal bus lengviau issipasakojus,nes viska laikau sirdi.
Jetau, kaip liūdna... Turėjom panašią patirtį, ir baigtis mūsų angelėlių kančių panaši. Kaip skaudu, kad tai vis dar atsitinka. Ir kada gi pagaliau bus nugalėta ši baisi liga...
Papildyta:QUOTE(bim @ 2008 10 02, 08:28)
na ka mergaites!!!! mano maziukas ana treciadieni mire, siandien per ehoskopija pamatem kad sirdute nebeplaka, nebejuda mano angeliukas, ir jau pradejo audinei irt, toks maziukas mazuliukas, guli mano isciosia ir istiesu jo ten jo nera!!!!
pirmadieni mane laukia abrazija....
Nenoriu, negaliu tuo patikėti! Kokia neteisybė šiam pasaulyje...

Laikykis, BIM...