QUOTE(Aimeja @ 2011 02 03, 10:49)
Oi gal jau nereikia. Jei jau yra namų tvarkytojos, tai jau tik nesakyk,kad nuo vaikų auginimo imsi ir patrūksi. Tai negimdyk, kad jau taip sunku tuos vaikus auginti. Suprantu valandinę auklę, nu būna visokių situacijų, bet dar ir pastovią turėt namuose sėdint, tai išpindėjimas.
Jo, negimdyk. Geriausias pasiūlymas. Na ne visų vaikai pliušiniai meškiukai pusę paros išmiegantys, kur padėsi - ten rasi, kaip kukulinę lėlę. Yra dar ir judrių, energinų, reikalaujančių labai daug dėmesio. O kur dar visokios vaikiškos ligos.
Jums išpindėjimas, nes vaikų auginimą įsivaizduojat tik tupinėjimą apie juos "visą parą", kol išeis į darželį ar mokyklą, jei darželio nepasirinks. O tai kada tai mamai gyventi, apart motinystės reikalų?? Ji ką, ne žmogus, su savo poreikiais, galų gale ji net susirgti neturi teisės, nes nebus kam vaikų žiūrėt.
Papildyta:
QUOTE(wit @ 2011 02 03, 10:51)
o tai kada kursus lankyt?
Tai va. O kada tobulėt, kada būt ne nupezusia namų šeimininke, kuri "neįdomi vyrui"

Po trijų metų tokio "mamytiško" gyvenimo dar neaišku kas iš santykių su vyru liks, jei tik apie vaikus tupinės ir net sau laiko neturės, nei sportui, nei grožiui, nei tobulėjimams, nei lavinimui, nei laisvalaikiui.
Papildyta:
QUOTE(wit @ 2011 02 03, 10:58)
tikrai ne. bet kažkaip pagrindinis motyvas buvo kaip tos, sėdinčios namie, puikiai vaikais pasirūpina, tai va ir įdomu kam ta auklė? arba dvi?
Aš vienu metu turėjau tris aukles. Dvi dirbo dienomis, pamainom, o trečia dar ir naktį, tam tikru grafiku. Viskas buvo sustyguota kaip laikrodis. Po to naktimis jau nebeprireikė, o dienomis dvi dirbo iki kol vaikai išėjo į darželį. Dabar dar samdom valandinę auklę, kai norim kur su vyru išeiti vakarais. Va taip mes gyvenome, nes kitaip būčiau nučiuožusiu stogu, nes dar ir dirbau tuo metu. Taigi, ir vaikus auginau, ir dirbau, už sienos.