
mane nukovus pastaruoju metu siautusiam virusui (sloga, gerklė be temperatūros), pasveikau tik pradėjusi gerti žuvų taukus bei vitaminą C saujomis. Ir turiu prisipažinti, kad atsilaikiusi prieš pagundą pagerti smūgines vaistų dozes, vistik turėjau malonumo pripažinti, kad išssigydžiau gerokai sveikiau

smagus patarimas valgyti kuo daugiau uogų, ypač Lietuvoje, kur šilta vos tris mėnesius metuose. Mačiau kaip tik vakar prekybcentryje braškių - tikrai didelės ir gražios, bet ranka nekyla pirkti, žinant, kaip jos išaugintos, iš kaip toli atvežtos ir kokia jų apskritai maistinė vertė

tas pats liečia citrusinius, obuolius, kriaušes, bananus, vynuoges. Kam teko valgyti vaisių ar uogą tame krašte, kuriame jis buvo užaugintas, tikrai pajus skirtumą tarp to, kas mums siūloma parduotuvėse

populiarėjančio slow food judėjimo filosofija - maitintis tuo, kas auga šalia mūsų. Tai kaip vitaminais apsirūpinti žiemą? Iš bulvių, burokėlių, obuolių kiek jie geba išsilaikyti? Mažoka, sakyčiau

mityba kad ir prie geriausių norų pas mus nėra pilnavertė, kur dar aplinkos veiksniai

iš tokio natractiv.de tikrai įmanoma užsisakyti ekologiškų vitaminų. Nepažiūrėjau dar "biblijos" išnašų, bet ten turėtų būti duoti ir patikimų JAV gamintojų kontaktai

tiesa, turiu pripažinti, kad koncentruotų vitaminų kol kas negeriu, bet tikrai ruošiuosi pradėti tai daryti
