Agorafobija

vegetacine distonija=panikos atakos=agorafobija.
rasydama knyga domejausi kuo visi sie 3 zodziai ir jausmai skiriasi. galima sakyti tai uzdaras ratas, is vegetacines distonijos galimai issivysto pa ir is pa isplaukia agorofobija. skirtumas tik 1 lengva ,2 sunkesne, 3 sunkiausia busena.

Sveika lamella O kaip tavo skydliaukė? Gal su skydliaukė problemos? Labai dažnai pakilusi temperatūra ,nepajegumas rodo skydliaukės hipotirozė arba hiperterozė. Depresijos,nerimas,nervingumas irgi labai dažnai rodo kad streikoja skydliaukė.Pirmiausia reikia patikrinti skydliaukė o paskui eiti pas psichoterapeutą.

Sveika Ksėna Tyriausi skydliaukę nieko nerado, sako viskas gerai.Taip pat ir su širdim - sveika.Tai va eisiu dabar pas psichoterapiautą, nes jau atsibodo viskas.

jep :) ps. negeriu jokiu AD, tik xanax 0.125mg 3-4 kart i savaite. jau 2 metai..
tokio ziauriaus PA jau neatsimenu kada buves, vis numusu su xanax'u :-)
nors jau ir senei buvo kada tekdavo numusinet :] vis priesh 1h iki galimo PA isgeriu 0.125 ir ramu =)
nors deje bandziau be vaistu pradet, tai iskart visokie nerimai ir itampa, kai zinai kad mazdaug toj situacijoj buve PA, tada prasideda visokie mintyse kartojimai kad viskas ok ok.. ok.. ok.. ok.. ok.. ok.. ok.. ok.. ok.. ok.. kaip uzstriges kompas =) nu ir taip plaukas iki PA. :) tokioj busenoj uztenka kokio stipraus surmulio arba judejimo.. ir viskas PA =) taip pat mane veikia laukimas, pvz. anglu paskaitoje, jau arteja mano eile skaityt, ir vien tas zinojimas nu toj reikes skaityt.. dar ne.. dar 4 liko.. dar 3.. jau isvis tada be vaistu butu nzn kas =) kazkada buvo taip, tai ora gaudydamas su pauzem sakini paskaiciau :)) visas isekes suprakaitaves isejau is klases. ir nebejau daugiau i anglu :-)

tokiais atvejais geriausia tureti vandens ir kaip man patare psichiatre skaiciuoti piestukus paskaitoje, ziureti kokie tavo batai, stilius, megztukas, kelnes, stengtis nukreipti savo mintis kazkur, susivokti, kad tu pats tik tu pats viska reguliuoji, issauki ir nuramini PA.

O aš taip ir nepradėjau šiais metais studijuot, kaip tik prieš rugsėjį blogai pasidarė.
Papildyta:


Man kartais padeda tas vandens gėrimas, geriu geriu ir kažkaip praeina.

Sveikučiai Tiesiog negaliu susilaikyti neparašius - šiandien baigiau skaityti Sandros Brown trilerį "Spąstai". Vienas iš pagrindinių romano veikėjų -policininkas - irgi patiria panikos atakas. Jo pirmoji ataka su visais pojūčiais ir savijauta po to buvo taip tiksliai aprašyta, kad vakar vidurnaktį skaitant man net šiurpuliai per nugarą nuėjo. Jis ant riešo nešiodavo guminę apyrankę ir pajutęs, kad priepuolis artėja imdavo ją pleškinti , žodžiui, kiekvienas gelbėjasi kaip išmano. Beje jam gydytojai išaiškino, kad tuo skundžiasi 1 iš 160 žmonių ( na čia kaip supratau Amerikoje) ir kad tikslios priepuolių priežasties medicina kol kas negali nustatyti - jie kartais būna pavieniai ir daugiau nesikartoja, o kai kuriems žmonėms kartojasi visą gyvenimą... Net nežinai kodėl jums visa tai užsinorėjau parašyti gal padrąsinti save ir jus visus (mažai rašau, bet pati dažnai jūsų postus skaitau). Svarbu tvirtai tikėti, kad visas PA mes tikrai išgyvensime ir nuo to nemirsim. Mane pačią paskutinius mėnesius, kai nustojau gerti AD, ir palaiko tai, kad aš dažnai sau primenu, jog tai, kad panikos priepuolio nebuvo jau gal pusmetį nereiškia, kad PA mane neištiks šiąnakt arba rytoj, bet tikrai bus beprasmiška jeigu iki tol kol tai įvyks aš tik apie tai ir tegalvosiu.

Sėkmės visiems kovojantiems su šia bjaurastimi

Sveiki,kur visi dingote Pasveikote mamaInga-grazus avataras Ksena,kaip laikaisi Ipratusi as vis rasti tavo posta,o dabar ner

as taip pat pastebejau, kad visi dingo na man nebera jau PA 2men tai ir nerasau linkiu to ir kitiems

Labukas kornellita Labai malonu kad neužmiršai manęs Šio metų nelabai turiu laiko atsisėsti ir parašyti Mano savijauta normali ,PA irgi neužeina ( gal todėl kad AD geriu )Bet galiu parašyti kad šiandien sėdėdama auditorijoje pajutau kažkas panašaus į nerimą,bet greitai praėjo. Aš iškarto pagalvojau o kas būtu jeigu nevartuočiau AD,net baisu. Įsivaizduokit mane tokiai panikiorša su nerimų sutrikimų išsidėti pusę dienos tvankioje auditorijoje tarp nelabai pažįstamų žmonių, dar atsakinėti ,palaikyti bendravimą. Tikriausiai jus mane supratot Manau kad jau nualpčiau,išprotėčiau ir t.t Ir kas įdomiausia kad įsitikinusi 100 % kad niekas net pagalvotu pažiūrėjus į manę kad turiu labai rimtu problemų su nerimu ir PA ir t.t. Kaip pavydžiu žmonėms kurie net nežino tokio pavadinimo kap PA ,deperesija,baimę,nerimas ...bet yra kaip yra. Kažkaip nesureikšminu kad kolkas galiu normaliau gyventi tik su AD pagalbą. Tai nereiškia kad aš kažkokia netokia Tai reiškai kad aš noriu džiaugtis gyvenimu,nori tobulintis darbo sferoje ir mokslose. Noriu kad mano vaikai matytu laimingą mama Nesakau kad nenoriu gyventi be vaistų ,aišku kad labai noriu,bet prisiminus ką teko iškentieti per tos 10 metų ir visą laiką didivyriškai kentieti bet nevatuoti vastus manau labai neprotinga. Todėl pamačius kaip rašo merginos apie tik prasidedančias problemas su nerimų ir PA visada noriu pasakyti - mergaitės,merginos,moterys nelaukit kol viena diena jus nesuprasit kodėl jus stovit prie atidaryto lango gerai jeigu kas nors bus šalia ( ačiū mano vyrui kad jis suspėjo ) o jeigu jums taip nepasiseks kaip man ir šalia nebus nieko ...Atleiskit kažkaip aš šiandien labai rimtom temom pradejau kalbėti Negalima laukti kad viskas praeis savaime,reikia ieškoti pagalbos,reikia kalbėti kad man blogai ir butinai išgirsti iš kitu kad tikrai viskas bus gerai ,kad jus ne vienos tokios Kad tai nemirtina liga,kad ja galima sustabdyti,galima pasveikti Nenusiminkit tos kurioms atrodo kad bus dar blogiau, gal ir bus,jeigu tylėsit ,kentėsit . Bet jeigu sakysit,ieškosit ir svarbiausia mylėsit savę jus tik juoksitės iš to ,kas anksčiau atrodydavo pasaulio pabaigą
Labutis mamaInga Labai geras pavyzdįs Kaip tavo reikalai,kaip sveikatėle ?

Sveikutės. Kornellita , Ksėna , Rubine kaip laikaisi?
Aš šią savaitę labai apsiverstusi darbais, tai tik kartais paskaitinėju, bet rašymui nelabai susikaupiu.
Ksėna, džiaugiuosi tavo optimizmu. Beje man tavo nerimas, kai reikia pasisakyti prieš auditoriją, labai pažįstamas. Aš pati to visokiais būdais vengiu ir dabar kai negeriu AD džiaugiuosi, kad tai vyksta labai retai Beje vakar darbe buvo tokia įtempta diena, susijusi su pašalinių žmonių apsilankymu, tai aš jai iš anksto ruošiausi, net savo Lexotanil iš rankinės išsitraukiau ir stalčiuje padėjau, jeigu ką jo neprireikė, po to laiminga išdrožiau namo ir visus savo raminamuosius darbe stalčiuje palikau ir tik šiandien ryte perkraustydama daiktus iš vienos rankinės į kitą pastebėjau, tai net pati iš savęs pasijuokiau - kaip aš čia be savo tabletkų vaikštau

Šiaip dažnai pagaunu save kur kas protingiau elgiantis konfliktinėje ar stresinėje situacijoje, matau, kad man jau dažnai išeina "pristabdyti arklius" ir nepulti stačia galva panikon. Gal aš ir klystu, bet manau, kad man labiausiai padėjo būtent psichoterapija, kai aš su gyd. pagalba sugebėjau pažvelgti tarsi iš šalies į savo reakcijas, savo jausmus, savo pyktį, paanalizuoti savo kartais tikrai neprotingus reikalavimus, keliamus pačiai sau ir aplinkiniams. Ir dar tai, kad gyd. man niekada nesakė, kad po šio kurso aš galutinai išgysiu ir atakos niekada nesikartos, o tiesiog mokė neužsiciklinti, nustoti bijoti ir laukti, kada PA vėl ateis.
Tai va galiu pasakyti, kad šiuo laikotarpiu ir be vaistų jaučiuosi gana stabiliai ir negalvoju apie tai, kada tai baigsis ir vėl prasidės kritimas. Linkiu visoms patirti tą savijautą.

Kornellita, kaip tavo mintys?

Sveikutė. Gal gali išduoti paslaptį - kiek laiko truko tavo konsultacijos? Ar jau baigei jas? Man įdomu. Aš pas psichologą nuo gegužės lankausi kartą į savaitę. Ir nežinau kiek dar teks piniginę purtyt. Bet tikrai džiaugiuos, kad rįžausi nueiti. Man tikrai padeda.
Man jis jau siūlė pereiti į grupę. Bet pasitarėm ir nusprendėm dar neskubėti. Nes man gali netikti grupiniai susitikimai. Labai jau aš dėmesio sau reikalaujanti asmenybė