QUOTE(gintek @ 2008 11 13, 19:57)
maliotka, reiktu eiti tau pas psichoterapeuta gera. man taip pat buvo kol nesupratau kas tas pa yra, kaip jo reikia vengti, kaip su juo susidraugauti ir isvengti.Viska suzinojau ir issiaiskinau pas savo psichiatre.Nors mokejau 150 lt, bet man uzteko ir db bendrauju per interneta su ja, nes esu ne Lt.svarbiausia turi viumoje susivokti kas tas pa yra, kad tai priklauso nuo taves, daug apsisviesti ir praktikuoti save visuose sunkiose situacijose, pradedant lengviausi ir baigiant sunkiausia.truputis info: ww.agora-fobija.lt
Kad gintek as ta agorafobija esu nuo A iki Z issinagrinejus:) Suprantu kas vyksta ir kodel, tik va niekaip neiseina su visam situ pa atsikratyti:) Esu ir diskeli is neto atsisiuntus kaip kovoti su pa, ir esu pas psichoterapeuta lankiusis, netgi pas 2, ir nieko jie man naujo nepasake, gal kokie kursai ir padetu, bet ir as ne LT gyvenu, tai neturiu galimybes juos lankyti, dar tiesa knygu esu daug perskaiciusi ir apie pasamone ir kaip kovoti su baime, ir kaip nerimui nepasiduoti. Kai skaitau atrodo viskas taip suprantama, logiska, bet nepasakyciau kad jos man labai padejo. Tiesiog nebezinau ko griebtis.
Papildyta:
QUOTE(mamaInga @ 2008 11 13, 21:04)
Na nesuperinė iš manęs patarėja, nes va jau kiek metų kovoju, bet iki galo tų PA taip ir nepriveikiu. Na dėl šuolio pariušiutu nežinau

, bet pradėti vengti vietų, kuriose ištiko PA būtų manau tragedija. Nors vėlgi dabar taip patarinėju, bet sakykim dėl vairavimo aš irgi negaliu savęs niekaip nugalėti

Bet jeigu pradėčiau vengti visų vietų, kur buvo ištikusios PA, tai nežinau, kur turėčiau išsikelti, gal į mėnulį

Aš pvz. lėktuvais retai skraidau, bet jeigu įlipčiau be Lexotanil, turbūt vien nuo žinojimo, kad jo neturiu tikrai ištiktų PA, o dabar būna, kad ir neprireikia. Žiauru taip sakyt, bet aš jau beveik susitaikiau, kad tos PA man iki gyvenimo pabaigos gali bet kada išlįsti

Ir dar prieš 10 m. kai man viskas tik prasidėjo tai visokios tos agorafobijos, vegetodistonijos, nerimo, panikos atakos, įkyrumai buvo baisi "naujobė", o dabar tuo skundžiasi pasirodo ne taip jau mažai žmonių, tai aš sau sakau, kad toms kurios yra panikioršos su stažu gal net ramiau, nes nors ir baisi ta būsena, bet tu jau tiek daug apie ją žinai, man baisiausia buvo pati pradžia, kai nežinai, kas su tavim darosi
Na, jeigu man psichoterapeutas nemelavo, tai kiek atsimenu, jis sake jog nuo pa isgyjama visiskai:) Tik va kai pasiziuriu i panikuotoju staza, tai neramu darosi.. Todel ir sakau gal kokie extrymai padetu isvengti pa:) Nes taip nesinori sirgti visa gyvenima, nemoketi atsipalaiduoti, bijoti visada, vengti..