kadangi baigėsi sena tema ( http://www.supermama...?...c=7140&st=0 ), tai siūlau toliau tęsti pasiguodimus apie vyrus baikerius, britvininkus ir kitokius dviračių su motorais gerbėjus..
Maniškis va jau daugiau ne pusė metų nusipirkoenduro klasės mocą ir laksto po pievas, karjerus ir kitur neprieinamas vietas. Aišku, žmona su vaiku namie ir laukia išsižiojus iki paryčių, kada vyras atsidžiaugs savo "žaislu".
Dabar, kai mūsų šeimoje atsirado ypatingai didelių problemų ir viskas krypsta link buvomo atskirai, tai stengiuosi pabūti kartu su juo su tuo nelaimingu mocu. Šiaip man nepatinka, bet neturiu kur dingti, tik susitaikyti, nes tai nepagydoma liga. Tikiuosi suaugs ir praeis...

Reikia susiburti mums moterims ir parodyti tiems diedams, kad esam pamirštos, nes man visą laiką tik ir aiškina maniškis, kad va, visų draugų žmonos ar draugės niekada nebumba ir nerėkia kai vėlai grįžta, tik tu viena. Tai vat, perskaičiau seną temą ir supratau, kad neviena aš (nors tai ir negalvojau, taip nebūna..

