Agorafobija

#193
QUOTE(gintek @ 2009 04 24, 16:25)
kiek tu laiko juos geri, as geriau apie 4 men antidepresantus ir raminancius, kol pradejo viskas gereti...jei paskyre gydytojas tau situos vaistukus tai ir gerk, o jei blogai labai jautiesi, tai tarkis su gyd kad didintu doze, jau geriau gerti vaistukus, bet gyventi pilnaverti gyvenima, nebijoti iseiti is namu smile.gif sekmes ir stiprybes tau ir visoms smile.gif  4u.gif

Na, dar tik savaitė, vadinasi, gal ir normalu g.gif Na, man nediagnozuota PA, šiaip savaime praeidavo man tokie dalykai, bet dabar-siaubas, čia stresų pasekmė, bet "užplaukia" ir taip užpanikuoju - po to kelias dienas sunku net mąstyti, dar tie fiziniai silpnumo simptomai doh.gif O dar dirbti tokioje būsenoje-košmaras verysad.gif
Atsakyti
#194
Lietuviškai - panikos priepuoliai. Čia apie pavadinimą. smile.gif
Atsakyti
#195
sveikos mamos, rasau jums pirma karta blush2.gif man labai daznai uzeina panikos priepuolei, nes taip pat yra tas baimes ir nerimo jausmas o jeigu kas nors atsitiks, pernai taip buvo pries pavasari, tai antidepresantu prireike, ir tuomet man jie padejo, nors ten silpniausius geriau, o siuo metu vel kartojasi, nes daznai su dukryte bunam vienos, vyras komandiruotese, man truksta uzimtumo, nes siuo metu bedarbe esu verysad.gif bet vis bandau tiket kad bus viskas gerai. pavargau nuo to itempto galvojimo o jei man vel depresija, kartais atrodo kad isprotesiu nuo tos minties, o vaistu nenoriu nes prie ju priprantama unsure.gif ka patartumet, kaip atsikratyti savo baimiu ax.gif
Atsakyti
#196
panikos priepuoliai, panikos atakos, ar panikos sindromas yra vienas ir tas pats lietuviskas pavadinimas, mes ji trumpinam PA smile.gif

O del tu baimiu tai jei lb reikia ir vaistukus galima pavartoti, kam kankinti save? man AD buvo ir padeje, nors po biski ir atpratau nuo ju ir nebevartoju smile.gif
Atsakyti
#197
Sveikos merginos 4u.gif Jeigu priimsite, jungiuosi ir aša į jūsų pokalbius.
Man irgi PA. Baisūs gyvenimo įvykiai- mamai nustatytas II stadijos vėžys, dvi širdies operacijos man, 2 nesivystantys nėštumai mane paveikė taip, kad jau supratau, kad šakės. Supratau, kad turiu kreiptis pagalbos į specialistą, nes kažkada prieš 10 metų jau sirgau labai didele depresija ir žinau, kaip ji pasireiškia ir ką tenka žmonėms išgyventi. Vis delsiau, galvojau, kad susitvarkysiu su nerimu, baimėm, akd esu stipri, bet deja, pakirto ir mane.
Dabar geriu, jau 3 savaitę antidepresantus. PRadžio geriau ir migdomuosius, nes negalėjau visai užmigti ir buvau gal kokias 2 savaites nemiegojus. Slegė labai baisūs vaizdai, neapsakomas nerimas, baimė dėl artimųjų, pradėjo vaidentis ir rodytis baisūs vaizdai, net nepasakosiu. Šiai dienai, man jau šiek tiek geriau. Stengiusi dirbti su savo mintimis, daugiau fizinio darbo, pabūti gamtoje.

Suprantu ir užjaučiu jus visas. Tik nebijokite prasyti pagalbos į specialistus, į žmones kuriais jus pasitikite. Aš žinau ir įsitikinusi, kad aš atsitiesiu ir nugalėsiu tą nerimą. Kiek jau gali jis mane kankinti, jau tikiuosi ir viliuosi giliai širdyje, kad mano gyvenime turi ateiti ir balta juosta. Be to. labai turiu didele svajonę susilaukti mažylio, tad aš kovosiu ir stengsiuos labai sau padėti.


Laikykites, merginos. Stiprybes mums visoms 4u.gif

Šviečia saulutė, jau atšilo. Kuo daugiau pabūti reikia gamtoje. Pasidžiaugti žaluma, bandyti ieškoti gražių dalykų, kurių anksčiau nemateme


Geros Jums dieneles 4u.gif
Atsakyti
#198
Mano stazas jau 7 metai, tag viskas prasidejo nuo PA. Gulejau ligonineje du kartus tad teko pasirinkti AD ir juos geriau visus tuos 7 metus is ju tik 9 menesius buvo geriau, o paskui be vaistu ne zingsnio. Dabar bandau mesti vaistus, bet vel atsirado derealizacija, tad su ja man sunku isgyventi. PA nera pakolkas, nes vis geriu Fluanxoli, tad del to manau ju isvengiu, bet net nezinau ar kankintis ar vel gristi prie vaistu, nes ju maza doze padeda gerai jaustis ir pilnavertiskai gyventi. Noriu vaikelio, tai tik del jo visa tai darau, bet gal geriau be vaiku negu kada nors nusizudyti? kaip manote?
Atsakyti
#199
QUOTE(MadCost @ 2009 05 02, 20:35)
Mano stazas jau 7 metai, tag viskas prasidejo nuo PA. Gulejau ligonineje du kartus tad teko pasirinkti AD ir juos geriau visus tuos 7 metus is ju tik 9 menesius buvo geriau, o paskui be vaistu ne zingsnio. Dabar bandau mesti vaistus, bet vel atsirado derealizacija, tad su ja man sunku isgyventi. PA nera pakolkas, nes vis geriu Fluanxoli, tad del to manau ju isvengiu, bet net nezinau ar kankintis ar vel gristi prie vaistu, nes ju maza doze padeda gerai jaustis ir pilnavertiskai gyventi. Noriu vaikelio, tai tik del jo visa tai darau, bet gal geriau be vaiku negu kada nors nusizudyti? kaip manote?


Vaikeliai dažnai gimsta ir tiems žmonėms, kurie nei nori, nei kada nors gyvenime galės jais pasirūpinti. Taigi, jei klausimas kyla ar planuoti vaikelį, kai jo trokšti - žinoma taip (tokia bent jau mano nuomonė)!!!
Gal tai nuskambės ir grubokai, bet bet kuriai iš mūsų gali užeiti noras žudytis, bet kurią gali prispausti juoda depresija, ir vaikelių turėjimas ar neturėjimas nėra stebuklingas priešnuodis dvasiniams sunkumams...
Kita vertus, tavo žinutėje išsskaičiau metų metus trunkančią "draugystę" su įvairiais vaistais ir viltį, kurios vis mažiau, kad tie vaistai suveiks...Kadangi šitą dvasinės būsenos gerinimo priemonę jau išbandei, kaip manai, gal vertėtų pabandyti kalbamąją terapiją? Gal jos metu pavyktų atrasti atsakymus į rūpimus klausimus?
Stiprybės ieškant savo kelio.
Atsakyti
#200
biteMaja99> na zinai gal netiksliai parasiau, taciau man vaisttai labai padeda, as normaliai su jais gyvenu ir lankau taip pat psichoterapija, taciau kai tik nevartoju vaistu iskarto viskas vel atsinaujino, o vaikelio su vaistais pradeti nesinori. Vat
Atsakyti
#201
QUOTE(MadCost @ 2009 05 02, 21:35)
Mano stazas jau 7 metai, tag viskas prasidejo nuo PA. Gulejau ligonineje du kartus tad teko pasirinkti AD ir juos geriau visus tuos 7 metus is ju tik 9 menesius buvo geriau, o paskui be vaistu ne zingsnio. Dabar bandau mesti vaistus, bet vel atsirado derealizacija, tad su ja man sunku isgyventi. PA nera pakolkas, nes vis geriu Fluanxoli, tad del to manau ju isvengiu, bet net nezinau ar kankintis ar vel gristi prie vaistu, nes ju maza doze padeda gerai jaustis ir pilnavertiskai gyventi. Noriu vaikelio, tai tik del jo visa tai darau, bet gal geriau be vaiku negu kada nors nusizudyti? kaip manote?



o zinai, kad siandien yra tokiu antidepresantu, kuriuos galima gerti ir nestumo metu jei labai reikia, del to nepergyvenk, gerk antidepresantus jei tik tau nuo ju geriua ir nereiks galvoti apie jokias savizudybes ir planuok laiminga kudikeli, o ypac siuo metu pavasaris, hormonu pokyciai organizme, ir man uzeina silpnumai, nors as jau metusi antidepresantus, bet reikia zinoti kas tau yra ir kaip su tuo kovoti, kai nezinai kas darosi tada yra beprotiskai sunku, jei esi issistudijavusi viska apie agorafobija tai turi visus simptomus zinoti, ir jei reikia gerk antidepresantus, jie nera velnias ar siaubas, jie kaip tik isgelbeja tukstancius, kurie galvoja apie isejima is sio pasaulio. as tik uz tai 4u.gif eik pas savo psichiatra ir tarkis del vaistuku ir leliuko, manau tikrai rasit kartu iseiti ir sekmes planuojant nestuke.gif
Atsakyti
#202
Sveikutes,

labai labai ir aš noriu mažylio. Šiuo metu vartoju antidepresantus ir man prischotarapeutas pasakė, kad kai jau geriau jausiaus galėsiu planuoti mažylį, o kai pastosiu tada po turputį vaistus reiks nutraukti. Bet aš nusprendžiau, pradžioj pilnai išsigydyti o po to planuoti nėštumą todėl, kad labai bijau. Turėjau jau 2 nesyvystančius ir antras vaisius buvo patologinis, bet to turiu antifosfolipidinį sindromą, tai visą nėštumą turėsiu leistis į pilvą skystinančius vaistukus. Nenoriu tiek daug chemijos ir ir iš karto.
Žinau, kad aš įveiksiu visas savo baimėes ir fobijas. Kažkada jau labai smarkiai sirgau sunkios formos depresija, bet buvau ją nugalėjusi. Reikia tik laiko ir viskas bus ok.

Stiprybės jums visoms. Viskas įmanoma, tik reikia dirbti su savimi. DAugiau ilsėtis, užsiimti širdžiai mielais dalykėliais ir tikėti, kad vaistukai padės ir mes išsikapanosime.
Man stiprybės teikia tie žmonės, kurie serga nepagydoma liga ir neaišku kiek dar jiems laiko liko gyventi. Pati savo mamytei padėjau kovoti su vėžiu ir mačiau, kaip žmonės tikisi ir viliasi tą bjaurybę nugalėti ir dar ilgai gyventi ir džiaugtis gyvenimu. Jie visi tokie geri ir laimingi, nors operacijos, chemoterapija, spinduliavimas pakirto juos ir išvargino neatpažįstamai. Bet jie, vis vien laikosi ir tikisi.

Stiprybės, džiugina tai, kad mūsų liga nemirtina, tik kreipkitės pagalbos ir išsikapstysite iš tos peklos.

Gražios ir saulėtos jums dieneles 4u.gif
Atsakyti
#203
Na va didziausi pyksciai su vaikinu pas mane prasidejo, jis turi alkoholizma ir gilia paranoja, as ji lb myliu, bet tai mane kankina, pazada negeria menesi ar du,po to vel non stop tris keturias paras, pykciai siuo metu del to, vakar labai blogai jauciausi,teko raminanciu puse tabletes isgerti sad.gif palengvejo iskart, bet...snd vel panasiai jauciuosi, o taip viskas buvo grazu kuri laika, metusi AD buvau ir jokiu paniku nebuvo, o db pradedu jausti silpna nerima viduj, zinau to priezasti ir kontroliuoju save, bet ne visada sugebu...nors stengiuosi is visu jegu, bet kai jauciuosi nestabiliai ir nesaugiai neimanoma ramiai islikti nezinomybeje...bet zinau, kad anksciau ar veliau viskas bus ok...tai tiek, reikejo kazkur issikrauti... rolleyes.gif
Atsakyti
#204
Endra jooo baisi tavoi istorija verysad.gif Noretusi kad tau viskas butu ciki, kad jau galetum laikyti vaikuti rankose, taciau matau kad tu nenusivyli, taip kad taip ir toliau, reikia kantrybes ir ramybes kad viskas vyktu be stresu smile.gif
Gintek, o gal gali pasakyti kokie tie AD? Gal zinai pavadinimus? Man tai labai tinka Zoloftas tai as ji ir geriu, va bandziau be vaistu pabuti tai viskas grista, tai net nenoriu prisiminti.
Atsakyti