Agorafobija

Na pradzioj as rasiau viska labai aiskiai...gal paprasciausiai nelabai isiskaitete. Ir minejau, kad vyrai nelabai domisi visom tom ''beletristikom''...o domiuosi as pati, nes man reikia kartu gyventi, bent jau isivaizduoti kaip ten kas prie ko... o ir geda, kai atvaziuoja ''greituke'' o tu nieko nesupranti, kas dedasi tavo seimos zmogui.

Nezinau, as tai niekada nepasitikeciau seimos daktaro sprendimu gydyti AD. Cia visai ne jo kompetencija Tai per daug rimta. Tai cia tas pats, kad pas seimos daktara ateitum, pasiskustum pilvo skausmais, ir jis tave pasiruostu patikrinti ginekologiskai... - beje mano ''drauges draugei'' taip buvo pries keleta metu, kai seimos gydytojams suteike didesnes teises. Aiskus cia tik mano nuomone. Jusu valia pasitiketi ar nepasitiketi savo seimos daktaru. Musiske daktare, nors ir labai nenoredama, bet visvien israse siuntima pas psichiatra. O kur ji desis - ji privalo tai padaryti. Ir didziausia rakstis, jei daktare negeranoriskai nusiteikusi ji duoti, jiems yra tai, jei pacientas zino savo teises. Aiskus jaunystej as gal ir nebuciau isdrisus, na bet dabar, kai jau man tiek meteliu, kovoju uz save ir savo seima. O be to uz kiekviena siuntima mums apmoka ligoniu kasos, o ir gydytoja - specialista mes turime teise pasirinkti patys, koki norime. O siuntimas musu rankose - tai gyvi pinigai, kuriuos jie gaus atlike konsultacija is ligoniu kasu.
As net psichiatra rinkausi per labai patyrusius zmones (turiu daug draugu ir pazistamu dirbanciu medicinos srity), kad nereiktu ilgai klaidzioti nezinomybes labirintuose - uzteko mums to, kad po priepuolio ligonineje, ieskojo neaisku ko ir isleido namo po paros ''tipo pasveikusius''...
Papildyta:

Nuvaziuojam iki ambulatorijos kartu, nes as vairuoju, juk jam negalima ''ikalus'' bromozepamo vairuot. O i kabineta pas daktara eina jis vienas, ypac pas psichiatra, as laukiu uz duru . Vienakart paleidau viena, tai radau prie rentgeno kabineto begalinej zmoniu eilej visa jau ''atakoj''... Ir pradzioj viena karta pas seimos daktare ejau kartu, nes ausis po priepolio aptirpo-apkuro ir nelabai gaudesi ka ji jam sako:oh Tik is kabineto isejes manes paklause, -''o ka ji ten man sake? nieko nesupratau...'' norskabinete labai graziai linksejo...


p.s. ir dar...o kaip jus jauciates per pilnati? Jums nieko nesuka, nedirgina ?

QUOTE(tuktuktuk @ 2010 09 21, 18:08)

Zinok, skaitau ir siaubas ima...Nu negali buti taip...tiksliau - tinkamai parinkus gydyma neturetu taip buti.
Turiu drauge besigydancia depresija jau gal kokie 5 metai, pati dirbu tokioj sferoj, kur susiduriu su neigaliaisiais...galu gale ir pacius istiko toks likimas, kad dabar tenka gerti AD. Neturi taip buti! Jei gerai parinktas gydymas, geri AD ir vargo nematai. Svarbu, kad pats esi tuo patenkintas. Kitas dalykas, jei zmogus pats nenori gerti AD ir  netingi arba isgali kapstytis pats - psichoterapijom, saiitaiga ir t.t. ir pan....
Pas ka Tu ejai? Pas psichiatra?

<{POST_SNAPBACK}>

Tai žinokit tas ir parinkimas toks - išrašė ir tiek, kurie labiausiai tinkami procentaliai imant geriančius. Ir geri/bandai, žiūri kas vyksta ir t.t. Ar jums kažkaip kitaip parinko gal ko nežinau?
Aš ėjau privačiai pas pažįstamą neurologę, kadangi žinau savo PA priežastis, tai kaip ji sako nėra reikalo ir pinigų mėtyti visokioms psichoterapijoms, nes aš žinau kame šaknys jau ir man nereik savęs analizuoti ir gilintis kodėl taip... Sako geriau eiti į kokią jogą, skaityti knygas ir neprisirišti prie vaistų, nes jie gerai tik tuo laikotarpiu.. Bet kaip sakė, kad didžioji dalis geriančių AD po "n" kartų atkrenta... Tai net nežinau, gersiu toliau tuos žolinius, nuo jų man kaip ir neblogiau, tarsi geriau, bet kaip minėjau nežinau nuo ko geriau: ar nuo jų, ar nuo to, kad nutraukiau cheminius AD...

tuktuktuk, o iš kokio jūs miesto? Nes gal ir kitoms forumietėms būtų naudinga sužinoti, kurie psiciatrai geri..

Dėl pilnaties... Tai ji mane tikrai veikia, na emociškai jautresnė pasidarau, labiau viską dramatizuoju ir t.t. Sapnai nekokie būna..

psichitras ir psichoterapeutas gydo medikamentais ir/arba psichoterapija. Psichologas PA negydo. Psichoterapija galima lankyti psichikos ir psichoterapijos centruose mokamai. Poliklinikoje psichoterapijos netaiko. Placiau:

Psichiatras – medicinos studijas universitete baigęs asmuo, kuris po bendro medicinos studijų kurso pasirinko tolimesnę psichiatrijos specializaciją. Kadangi šis psichikos sveikatos specialistas yra baigęs ir bendrąsias medicinos gydytojo studijas, pilnas specialisto pavadinimas yra gydytojas psichiatras. Bendrųjų medicinos studijų metu gydytojas psichiatras įgyja įvairių medicinos sričių žinių (kardiologijos, neurologijos, gastroenterologijos, dermatologijos ir kt.).

Psichiatras nustato galutinę psichikos sutrikimų diagnozę pagal tarptautinę psichikos sutrikimų klasifikaciją. Sudėtingesniais atvejais, diagnozuodamas psichikos sutrikimus, psichiatras remiasi psichologo atliktų testų rezultatais.

Psichiatras skiria gydymą psichotropiniais vaistais, taiko psichologinio konsultavimo elementus.

Psichologas – psichologijos studijas universitete baigęs asmuo. Panaudodamas specialius testus psichologas tiria įvairius psichikos procesus: dėmesį, atmintį, intelektinius gebėjimus, mąstymą (pvz., mąstymo adekvatumą, kryptingumą), taip pat asmenybės bruožus (intraversiją, ekstraversiją, savęs vertinimą, sugebėjimus užmegzti santykius ir kt.). Taip pat psichologas konsultuoja iškilus problemoms tarpasmeniniuose santykiuose, šeimoje arba darbe. Tai vadinama psichologiniu konsultavimu.

Psichoterapeutas – tai gydytojas (dažniausiai psichiatras) arba psichologas, kuris atitinkamai po medicinos arba psichologijos studijų universitete dar papildomai baigė tam tikro gydymo metodo, būtent psichoterapijos, mokymosi programą. Taigi, pilnas šios srities specialisto pavadinimas – psichiatras psichoterapeutas arba psichologas psichoterapeutas.

Čia vertėtų apibrėžti, kas tai yra psichoterapija. Tai – metodas, kuomet padedant specialistui pokalbio metu nagrinėjami tarpasmeniniai santykiai, aplinkos suvokimas, įprastinio elgesio modeliai, tuo siekiant ilgai išliekančių pokyčių kliento asmenybėje. Psichoterapija gali būti taikoma tiek kaip psichikos sutrikimo gydymo metodas, tiek kaip galimybė sveikam žmogui geriau pažinti savo vidinį pasaulį, įsisąmoninti iki tol nežinotus dalykus apie save. Psichoterapija yra tęstinis procesas (gali trukti keletą metų), šio proceso metu nagrinėjamos gilesnės psichologinės sutrikimų priežastys. Tuo psichoterapija skiriasi nuo psichologinio konsultavimo.

Psichoterapeutas, kuris yra baigęs Tarptautinės psichoanalizės asociacijos pripažįstamas studijas ir taiko tam tikros rūšies intensyvią psichoterapiją – psichoanalizę, vadinamas psichoanalitiku.

Psichoterapeutui mažiau svarbi diagnostika pagal tarptautinę ligų klasifikaciją, jam svarbiau nustatyti žmogaus charakterio tipą, sugebėjimą prisitaikyti tarp kitų žmonių, suvokti tarp jų save patį.

Tai va..labai pritariu voverei74 - panikos atakos, tai psichiatru ir psichoterapeutu reikalas, o ne seimos daktaru ar neurologu...bent jau man taip atrodo...
As is pajurio. Jei kas, rasykit i az.
O del vaistu, tai man atrodo, kad psichiatras duoda termina apie 3 savaites, po to ziuri tavo organizmo reakcija. Jei tinka, palieka tuos pacius, o jei ne, tai turbut iesko optimalesnio varianto. Tai va, kai praeis dar apie 10 dienu, nueisim pas daktare ir papasakosiu, ka ji mums pasakys. Bet man atrodo, kad mano vyrui geriau, bent jau su vaistais...tfu tfu tfu...kad neprisisnekejus...

Pasiskaitymui, netikėtai radau strapsnį...

"Aplinkos baimė moterį įkalino namuose"

http://kauno.diena.l...-namuose-199624




"Panikos gydymas be vaistų" http://www.agora-fob...=...cID=30

As vartojau Cesradystona kokius 3 ar 4 men. tikrai buvo geriau, arba man taip atrode, bet atejo vasara ir meciau, nes ten jonazole ir negalima degintis, nes gali buti stipri alergine reakcija.
o tau zoloftas netiko, ir vietoj jo paskyre Cesradystona? kur cia tokia drasia gydytoja radai? ))) paprastai psichiatrai nepripazysta zoliniu preparatu.
as dabar pradejau vartoti zolofta. Geriu jau 1.5 men, bet didelio pagerejimo nejauciu, nes galvos svaigimas nelabai tepraejo, ypac vakarais.

p.s. nebuvau visko paskaiciusi, kai atrasiau:)))), tai dar papildysiu. Siaip jo idomi ta psichiatre jeigu nepasake, kad zolofta pradzioje reikia gerti bent jau po puse kokias 4 dienas ir tik tada bandyti didinti doze, kaip beje ir visus kitus Ad. is pradziu gerti mazesni doze, kad organizmo nesokiruotum.))
Psichikos sveikatos centrai yra didziuosiuose miestose prie poliklinku, o mazesniuose miesteliuose gal rajonu centruose. pasiziurekit cia PSC
o siaip nedarbinguma galima testi priklausomai nuo diagnozes, pvz prie depresijos galima testi ~2men. Taip. kad jeigu galite ishsiversti su pinigais, tai reikalaukite, kad testu. Kreipiantis pas psichiatra nereikia seimos gydytoju siuntimo, galima eiti tiesiai.

Taip, vietoj Zolofto paskyrė Cesradystoną O Zoloftas žiauriai netiko, vien pašaliniai lindo puokštėmis... O aš buvau pas neurologę, nes kaip kažkada rašiau, kad nebuvo man didelė problema, kartais PA ištikdavo, nerimas būdavo, tai galvojau pavartosių kokių nervų sistemą stiprinačių, pailsėsiu daugiau ir tiek. Nesitikėjau, kad Zoloft tiek košės man privirs Zoloftas tiesiogite to žodžio prasme iššaukė kažkokį progimą manyje.

Papildyta:
INFORMACIJA SERGANTIEMS

Agorafobija - erdvės, aikščių, plačių gatvių baimė. Šiam sutrikimui būdinga baimė būti ten, kur daug žmonių. Sergantys vengia vietų, iš kurių sunku ( gėdinga) pabėgti užėjus blogumui ir gauti reikiamą pagalbą.

Sutrikimas neretas - pasitaiko 1 iš 160 žmonių. Kai kurie žmonės gali baimintis ir kitokių situacijų: savarankiškai pereiti gatvę, likti vieni namuose be kitų, būti pilnose parduotuvėse; stovėti eilėse, naudotis visuomeniniu transportu, būti uždarose patalpose, pavyzdžiui, lifte, tunelyje, teatre, pereiti tiltą, kirptis kirpykloje, valgyti valgykloje, kavinėse ir kt.

Žmonės su šiuo sutrikimu labiausiai baiminasi prarasti savikontrolę, pasiduoti baimei, panikai. Dažniausiai taip ir įvyksta, iš tiesų puolama į paniką. Taip susidaro ydingas ratas. Be to, dažnas agorafobijos palydovas - panikos priepuoliai. Ypač vengiama tų situacijų, vietų, kuriose asmuo buvo išgąsdintas. Dėl labai sunkios sutrikimo formos žmogus visiškai nebeina iš namų.

Hiperventiliacija. Sergant agorafobija, pats svarbiausias veiksnys, dėl kurio negaluojama, yra hiperventiliacija. Tai dažnas arba gilus kvėpavimas, dėl ko atsiranda įvairūs negalavimai, neretai klaidinantys sergantįjį ir gydytoją.

Kvėpavimas yra toks įprastas, kad kvėpuodami apie tai nė negalvojame, jis vyksta savaime, nesąmoningai. Dažnas ir gilus kvėpavimas irgi nesąmoningas. Kokios šio kvėpavimo pasekmės, visiems žinotina. O patikimiausias kvėpavimas, kurio reikėtų mokytis sergant agorafobija, lėtas, tylus (paviršutiniškas). Taisyklingai kvėpuojant turi išnykti visi simptomai.

Kodėl mes kvėpuojame? Kvėpuojant į organizmą patenkantis deguonis per plaučius pakliūva į kraują raumenis. Jo reikia medžiagų apykaitai, kurios dėka išsiskiria energija. Be jos nieko negalėtume veikti. Per medžiagų apykaitą atsipalaidavusi angliarūgštė grįžta į kraują ir iškvepiant išskiriama per plaučius. Taigi kiekvieno ciklo metu (įkvėpimas - iškvėpimas) į organizmą pristatomas deguonis, pašalinama angliarūgštė, palaikomas energijos balansas.

Dažnas kvėpavimas. Kartais mums staiga prireikia daugiau energijos negu paprastai. Pavyzdžiui, pavojaus metu, kai reikia greičiau pereiti per gatvę norint išvengti nelaimės. Tokiu atveju kūnas įsitempia, spartėja žingsnis, mašinai dingus iš akių, žmogus dar kiek laiko dažniau kvėpuoja, yra uždusęs. Tai normalaus, tik padažnėjusio kvėpavimo pavyzdys. Kvėpavimo dažnumas keičiasi savaime, žmogui greitai reaguojant į situaciją. Taigi visada yra energijos sparčiai pereiti gatvę. Ši energija papildoma tankiau kvėpuojant. Tokias akimirkas lydintis išgąstis visai suprantamas ir nedidelis.

Per mažas angliarūgštės kiekis. Nors sergančiajam agorafobija iš tikrųjų niekas negresia ir nereikia papildyti energijos, žmogus pradeda kvėpuoti dažniau nei reikia. Dėl to iškvepiama daugiau angliarūgštės, mažėja jos koncentracija kraujuje. Taigi gali ir nieko neįvykti, tačiau kartais atsiranda kai kurie sutrikimai: sausumas burnoje, dygčiojimai, rankų ir kojų tirpimai, rankų raumenų traukuliai, galvos svaigimas, regėjimas lyg per rūką, nerealumo jausmas, padažnėjąs širdies plakimas, prakaitavimas, kvėpavimo sutrikimas, oro trūkumas, silpnumas; nuojauta, kad žmogus kris, mirties ar išprotėjimo baimė, pykinimas ir kt.

Simptomų baimė. Tokia baimė nėra nepagrįsta, nes negalavimo požymiai labai panašūs į sunkių ligų simptomus. Tačiau agorafobijos atveju paciento tyrimai būna normalūs. Taigi dėl baimės žmogus dažniau kvėpuoja, jo kraujuje sumažėja angliarūgštės, negalavimo simptomai tampa ryškesni. Taip susiformuoja uždaras ratas.

Baimės baimė. Kartais apimtas baimės, žmogus jos ilgai neužmiršta. Galbūt net jaučia nuolatinį neramumą, kad jam kažkas vėl atsitiks, baiminasi pakartotinio priepuolio. Dėl to kvėpavimas dažnėja. Ir priepuolis tokį žmogų iš tikrųjų gali ištikti. Taip žmogus patenka į pastovią baimės ir hiperventiliacijos būseną, yra tarsi surakintas, kartais negali net pajudėti.

Kaip ištrūkti iš šio rato? Sergantis agorafobija turėtų suprasti, kad simptomai gali atsirasti tuomet, kai kraujuje sumažėja angliarūgštės. Kaip ir kas gali papildyti šių dujų kiekį kraujuje? Pirmiausia to galima siekti lėtai ir paviršutiniškai kvėpuojant. Taip darydamas žmogus įkvepia mažiau deguonies. Antra, kiek tai įmanoma, reikėtų kurį laiką sulaikyti kvėpavimą. Deja, tai patarti lengviau nei padaryti, žmogų dažnai apima panika. Patarimas „kvėpuok lėtai ir paviršutiniškai" tuomet mažai padeda. Belieka griebtis dar vienos priemonės - plastikinio maišelio. Nujausdamas artėjantį priepuolį, pacientas šį maišelį užsideda ant burnos ir nosies. Tik nereikia jo prispausti, kvėpuojant oras turi patekti į maišelį, į kurį rinksis angliarūgštė. Kai įkvėpsite, dujos vėl grįš į plaučius, angliarūgštės padaugės ir išnyks visi simptomai. Kelias minutes taip kvėpuojant ši gudrybė visada padeda.

Pratimas drąsai, įgūdžiams ugdyti. Neturint įgūdžių, stabdyti prasidedantį priepuolį plastikiniu maišeliu nėra lengva. Reikiami įgūdžiai formuojasi atliekant provokacinius mėginius. Atsisėskite, pradėkite giliai ir dažnai kvėpuoti, o pajutę prasidedantį priepuolį, kvėpuokite į plastikinį maišelį. Treniruotė, kuria sukeliate ir sustabdote priepuolį, yra svarbi ištrūkti iš „ydingo rato". Kai žmogus žino, ką ištikus priepuoliui reikia daryti, nebelieka pagrindo baimintis dėl blogumo ar kitų požymių. Kitas būdas įveikti hiperventiliaciją - mokytis kvėpuoti pilvu, o ne krūtine. Tai irgi padeda išvengti šių priepuolių. Tolydžio, reguliariai atliekant pratimus formuojasi įgūdžiai. Drąsa, patirtis visada padės, jei kartosis sutrikimo požymiai.

Patirtis pamažu mažina hiperventiliacijos požymių baimę. Šiuo gydymo laikotarpiu išmokstama atlikti pratimus. Dažniausiai tai daroma namuose. Ilgainiui atsiranda pasitikėjimas, žmogus drąsiau jaučiasi jį bauginančioje situacijoje. Pirmąsias šešias savaites bauginančių vietų patariama vengti. Svarbu mokėti tvardytis. Minėtam laikotarpiui pasibaigus, žengiamas antras žingsnis. Sudaromas sąrašas tų situacijų, kuriose atsiranda baimės jausmas. Situacijos išvardijamos pagal sunkumo laipsnį. Pavyzdžiui: 1) būti su partneriu namuose, 2) likti vienam namuose, 3) vaikščioti kieme su partneriu, 4) vienam vaikščioti po artimiausią kvartalą, 5) pereiti gatvę Ir grįžti atgal, 6) nueiti į parduotuvę, kai būna mažai žmonių, 7) nueiti į pilną žmonių parduotuvę, stovėti eilėse, 8) vienam sėsti į troleibusą (autobusą), nuvažiuoti iki kitos stotelės, 9) vienam troleibusu (autobusu) nuvažiuoti iki paskutinės stotelės ir iš ten grįžti, 10) vienam nuvažiuoti į kita miestą, aplankyti gimines, draugus ir sugrįžti.

Pagrindinis antrojo etapo tikslas - laipsniškai pratintis prie grėsmingų situacijų, nuo lengvesnių pereiti prie sunkesnių. Taip pamažu, laikydamasis medikų rekomendacijų, įgydamas vis daugiau pasitikėjimo, žmogus galės valdyti panikos priepuolių simptomus ir galiausiai visiškai išsivaduoti iš baimės.

Manęs neveikė iki tol kol neperskaičiau čia kažkur kaip kitus veikia Tada su baime laukdavau pilnaties ir aišku jausdavausi per ją baisiai Dabar net nežinau kada ji būna ir nejaučiu jokio poveikio. Buvau tiesiog pati save įsigasdinusi ir tiek.
Sergantys Pa linkę beždžioniauti. Tai yra perimti kitų pojūčius. Dėl to patariama tokiose temose kaip ši lankytis tik tiems kas moka susitvarkyti su beždžioniavimu, nes priešingu atveju gali ne palengvėti nuo išsikalbėjimo, o pablogėti nuo įsikalbėjimo. Va paskaitys kas nors kaip kitas jaučia svaigulį prekybcentriuose ir žiūrėk pats pradės taip jaustis...


Gal ir negydo, bet padeda pagyti. Man tai tikrai padėjo.
O pas mus poliklinikoj yra ir psichiatras ir psichoterapeutas ir psichologas.

GERAS psichoterapeutas gali isgydyti PA ir be vaistu.

Sveikos, buvau pas psichiatre ir psichologe nustate depresija, su socialine fobija israse gerti AD Rexetin, gal kas vartojot?gal kas ka gali patart, vaziuot i uzsieni ruosiuos porai savaiciu, bet bijau, kad kas blogai nepasidarytu, nes prisiskaiciau, kad labai ivairiai visom veikia....
p.s labai megstu alu, bent pora bonkuciu isgert, jai sumaisysiu su AD tai jauciu shakes bus
labai labai bijau juos gert, iki siol metus vartojau lexotanil, ir xanax ir su jais vartojau alkoholi, bet nieko neatsitikdavao, o AD labai bijau

simulia - as tavo vietoje vaziuociau ir nebijociau, pasiimk raminanciu, gerk AD kaip liepe gyd. ir viskas bus gerai, svarbiausia neprisikalbek is anksto. Jei pasidarys labai blogai, visada turek po ranka raminanciu , lexotanilio ar xanax.

Del alkoholio, tai jei negali atsisakyti alkoholio del vaistu, gal visgi ne taip blogai ir jautiesi Na as irgi megstu viena kita vyno taure isgert kartais, bet jei vaistai , nesvarbu kokie, jokio alkoholio Jei bijai gert alu su AD, tai gal paprasciausiai negerk ? as asmeniskai nesidomejau, bet kiek teko girdeti, su AD jokiais budais negalima alkoholio, nes gali uzmigt ir neatsibust.

tai va, kad i uzsieni sake daktare nelabai prasmuksiu su raminanciais, net su receptu, nes xanaxas su lexotaniliu turi narkotiniu medziagu, o su AD juos vartot galima?mano gydymas 1 uztruks, labai tikiuosiu, kad pasveiksiu, ir galesiu gyvent normalu gyvenima...
o del alkocholio, va buvo drauge sake, gere AD ir truputi alkocholio ir jai nieko, priklauso gal cia nuo organizmo........................
Papildyta:

dar be to geriu antibiotika dabar stipru ir kitokius vaistus nuo bronchito, kazin ar su jais maisyt galima