Mačiau vieną kartą per vokišką tv. Tobulas toliarancijos ir bendradarbiavimo pavyzdys.
Išsiskyrus šeima, turi du vaikus. Naujas mamos vyras suomis. Vienu žodžiu sugalvojo ta išsiskyrusi mama su suomiu važiuoti į Suomiją gyventi. Vaikus teismas priskyrė globoti abiems tėvams. Veiksmas vyksta taip. Pas "naują šeimą" ateina tėtis, paspaudžia ranką buvusios žmonos naujam vyrui, visi išgeria arbatos.

Toliau sutaria, kaip važiuos į Suomiją. Nauja šeima plaukė keltu, tėvas atskrido lėktuvu į Suomiją apžiūrėti kur gyvens jo vaikai, kokios bus sąlygos. Apžiūrėjo, neįpatingos, bet nusprendė, kad vistiek vaikams geriau su mama, nes mama nedirba, o jis Vokietijoj darbą turi, vėl visi išgėrė arbatos, atsisveikino su tėčiu ir tėtis išskrido į Vokietiją.

Vaikus vėl atvažiuos aplankyti.

Jokių keiksmų, grąsinimų, psichologinių smurtų. Visų vaidmenys aiškūs. Niekas nieko iš nieko negrobia, nereikia jokių vaikų teisių ir psichologų...
Pabandykim tokį reikalą Lietuvoj įsivaizduoti

Nors kartais būna.
Šiaip iš principo turbūt reikėtų pradėti vertinti ir mamą, ir tėtį, ir vaiką. Ne tik vaiką, ar vieną iš tėvų.
Na šiaip turbūt Lietuvoj reikėtų skelbti taiką tarp vyrų ir moterų
Papildyta:
QUOTE(Medinis @ 2008 10 10, 21:57)
Savaime suprantama. Niekada to neslėpiau. Bet tema ne apie mano asmenį. Tema... nežinau apie ką
Papildyta:
Aš nesitikiu kompromisų. Kompromisai - abiejų pusių pralaimėjimas. Aš tikiuosi lygių teisių. Daugiau nieko.
Pvz. lygių teisių pasiimti biuletenį slaugyti sergantį vaiką penkis kartus per žiemą