Vienišas tėvas (arba kas būna po skyrybų)

Luigi Zoja "Tėvas".

Iš tiesų rekomenduoju šią knygą. Manau dar yra knygynuose, ji lietuvių kalba. Joje bandoma apžvelgti tėvystės kaip reiškinio kitimą nuo seniausių laikų ir to kitimo priežastis. Vietomis nuobodoka, vietomis kelianti prieštaravimus, bet šiaip tikrai labai įdomi. Rekomenduoju visiems tėvams.
Papildyta:

Jūs šališkas

Na, jei ji, kaip Inga, tuomet vaikas pasmerktas kentėti...
Viskas labai paprasta. Du suaugę nesusitaria. Ir nereikia aiškintis, kuris kaltas, kuris ne. Bet kokiu atveju rezultate turime nesusikalbėjimą. O nesusikalbėjimas - karas. Ir jau nebesvarbu kiek ir kokios žalos jis atneš. Esmė - neišvengsi praradimų.

********************* ************** **************** ************* **************** **************
************ ************ ************
Čia buvo keiksmažodžiai.
Dabar labai ramiai - ką man daryti? Ką jūs man patarsit, tą aš ir padarysiu.

knygynuose nebera.
yra patogupirkti.lt

Vaje kiek daug. Galėjote ir tiesiai šviesiai. Nebūtumėt išgąsdines

Nežinau ką jums daryti. Renkatės jūs. Ką bedarytumėt (jei yra ginčas) viskas bus blogai. Mažiau ar daugiau, bet blogai. Gerai bus tik jei bus ieškoma bendro sutarimo.
Kai aš nesugebu su žmogum sustarti, kažkuria dalimi pripažįstu ir savo kaltę. Ko gero visas sunkumas ir yra tame, kaip "išrėkti" savo jausmą ir tuo pačiu matyti kitą...ir čia jau niekas jums nepatars. Situacija tokiu atveju liečia du žmones, kurių interesas susikirto. Ir tik nuo jų priklauso girdeti vienas kitą ar ne.

Vėl keiksitės?

Šis klausimas buvo skirtas man? Atleiskit, nesupratau, nes maniau, kad mano pozicija dėl Michaelio ir Ingos konflikto Jums aiški. na, jei reikia dar kartą tai pakartot, tai į abu klausimus atsakysiu "nebūtų"



Aš atsiprašiau... Ar man taip pasirodė?



Patikėkit manim, čia šališkumas niekuo dėtas jei tik jis pamatytų bent menkiausią progą su manim pasiginčyt, tai taip ir padarytų Beje, kaip ir aš

Ir pabaigai mano sąrašiukas (nebent dar yra klausimų, į kuriuos turėčiau atsakyti tamstai, kurių nepastebėjau)

1. Kadangi tėvo ir motnos vaidmuo vaiko gyvenime, gyvenant santuokoje, yra lygiavertis, tai užtikrinti ir skyrybų atveju;
2. Siekti, kad visuomenė patikėtų tėvo noru, siekiu ir PASIRENGIMU auginti, rūpintis ir auklėti savo vaikus;
3. Siekti, kad projektas "Tėvystė veža" būtų naudojamas pagal paskirtį, o ne būdas gautipinigų iš valstybės, plius užsiimti chaltūra, o tuo tarpu motina, išėjusi iš darbo fiktyviai įsidarbinusi augina vaiką.
4. Tinkamai įvertinti vaiko gerovę ir poreikius ir, tuo remiantis, paskirti vaiko globą vienam iš tėvų.

Atleiskit, kad temoje apie skyrybas, kalbu apie gyvenimą šeimoje ir tėvo vaidmens užtvirtinimą šeimoje. Tačiau, kol to nebus, nebus kalbos ir apie visuomenės palaikymą, skirant globos teises tėvui. O tėvo vaidmens užtikrinimas priklauso tik nuo jo paties. Kiek jūs pats dalyvaujate vaiko gyvenime esant gyvenant šeimoje, priklauso tik nuo jūsų. Nepažįstu nei vienos motinos, kuri storų piestu, kai jos vyras (ne buvęs vyras, o esamas), daugiau praleidžia laiką su vaiku, mokosi kartu, leidžia laisvalaikį, veda į darželį, pasiima iš darželio, slaugo. Savo vaidmens įtvirtinimui turite tikrai daug erdvės. Stipresnis vaidmuo, pliusas jums, visuomenės požiūrio kitimas jūsų naudai.
Dabar laukiu atsakymo į Jums užduotą klausimą ir atsisveikinsim, nes jau nusibodo kalbėti tą patį per tą patį ir matyti, jog žmogus net nemėgina išgirsti, tai, ką mėginu pasakyti.

Labas visiems.
Norėčiau paklausti "lygių galimybių AUGINTI po skyrybų vaiką" šalininko(-ų). Jei šiuo metu skyrybų atveju praktiškai lemiamą vaidmenį vaidina "moters prigimtinė teisė auginti vaiką", kokie, jūsų nuomone, veiksniai bus lemiami vaiko auginimo priskyrime vienam ar kitam tėvui, jei toks "lygus" įstatymas kada nors įsigalios?

Taip pat - kodėl atmetama galimybė, kad jei vaikai pagal naująjį įstatymą bus priteisti tėvui (tarkim, prieš motinos valią), kad istorija kartosis, tik jau iš tėvo pusės ir kad PAS neišvirs į MAS?

Mano atsakymas ir aš tikėjausi, kad kas nors išdrįs tai pasakyti - taip, Luisa būtų laimingesnė, jei Michaelis nebūtų pradėjęs šios kovos ir būtų laimingesnė, jei jis dabar atsitrauktų. Tiesą sakant truputi nusivyliau.


Papildyta:

Aš supratau kodėl mes nerandame bendrų taškų... Tiesiog aš rašau į temą taip, kaip aš suprantu straipsnį, kuris yra temos pradžia, o jūs tašote taip, kaip suprantate jūs ir jūsų vyras - tai yra, kad tokios problemos, kuri aprašoma straipsnyje nėra. Drįstu tai teigti, nes jūs tokius santykius vadinate "nenormaliais" ir atsisakote apie juos diskutuoti. Apie gražius dviejų žmonių santykius ir jų sunkų darbą bendrai auginant vaikus atsisakau diskutuoti aš, nes tai nuobodu ir man visiškai neįdomu. Tokių temų - N plius vienas. Tikiuosi, kad jums neteks spręsti su vyru - kas gi geriau galėtų pasirūpinti vaiku. Nors esu įsitikinęs, kad pas jus tai jau nuspręsta. Bet Dievas su jumis. Atsibodot savo nesugebėjimu suprasti kokia yra problema.


Kaip sakoma - ačiū už klausimą
Atsakymas yra be galo paprastas. Į pirmą klausimą - veiksniai tie, kurie aprašyti galiojančiuose įstatymuose - tai yra vaiko interesai. Kuris iš tėvų turi darbą, gyvenamąjį plotą, kuris gali geriau pasirūpinti vaiku. Gražiai skamba, ar ne? Juk jūs net negalite įsivaizduoti, kad tai gali būti tėvas

Į antrą klausimą - galimybė nėra atmetama. Tiesiog kol kas tai yra galimybė. Taigi ką turime - problemą ir problemos galimybę. Aš manau reikėtų pradžioj susitvarkyti su problema, o vėliau jau aiškinsimės su galimybe.

Vat ir aš kelis kartus panašiai klausiau, tačiau atsakymo negavau.



Na, ką padarysi, tenka kada ir nusivilti. Deja, neslėpsiu, tai ką galvoju, tą ir sakau. Ne, netaps laimingesnė, nes tuo atveju ji NIEKADA nebepamatys savo tėvo. Jei jis ir toliau kovos, yra galimybė, kad Luisa pažins abu savo gimdytojus. Gal aš ir naivi, bet tikiuos, kad Michaelis, laimėjęs, suteiks galimybę matytis su mama. Kiek supratau iš jų derybų, bent jau kiek yra skelbiama, kad jis siūlo Ingai kartu vykti į Vokietiją. Taigi, jei taip pasisuktų, ar Luisa būtų laimingesnė, nei likdama Lietuvoje su mama? Aš manau... na, tikiuosi.

ne vienas vyras nepakes isgerencios ir seima nesirupinancios moters. tik daugiu vyru einanciu klystkeliais nei moteru.


supainiojai kazka.

Keista... Jūs - taikos šalininkė remiate jo kovą, aš, karingasis, sakau, jog vaiko labui jis turėtų nusileisti... Na ko gi gyvenime nebūna...

1. Kuo pats kvepiat, tuo ir kitą tepat?
2. Be abejo. Kelkit karą, nežiūrėdami, kur tai nuves. O po to tvarkykitės su problemomis, susijusiomis su neapgalvotais žingsniais karo paskelbimo metu. Taip ir mėtysim vaikus pirmyn atgal? Tarkim, Jūs uždirbate daugiau, nei Jūsų žmona. teismas priskiria vaiko globą Jums. Ir... O, kokia nelaimė, įvyko etatų mažinimas ir Jūs, esate pagrindinis kandidatas, kurio etatas yra sumažinamas. Kodėl? O todėl, kad vaikai serga, reikia juos slaugyti, neateinate į darbą. Negalite likti ilgiau darbe, nes reikia būti su vaiku, turite derinti savo atostogas su vaiko atostogomis darželyje (tarkim), savaitgaliais Jūs dirbti negalėtumėt. taigi, firmai esate neparankus darbuotojas. Na, atleido. Sako, susirasiu kitą. Sėkmės. darbdavys, priimdamas į darbą atsižvelgia ir į šeimyninę padėtį, esate neparankus darbuotojas ir jiems, ekonominis nuosmūkis skatina nedarbo lygio kilimą, o tuo pačiu nepaprastai didelę konkurenciją darbo rinkoje. Taigi, Jūs liekata be pajamų. Vuo lia. Dabar žmona turi darbą, turi gyvenamą plotą, jos pajamos yra kur kas didesnės, nei jūsų bedarbio pašalpa. Logiška, kad vaikas pereina į jos globą. Per dešimt metų, kol vaikas šiaip ne taip atsistoja ant savo kojų, situacija gali keisti keliolika kartų. Tai ką Jūs siūlote, tampyti vaiką pirmyn atgal? Kur stabilumas, kuris reikalingas vaikui, kad formuotųsi sveikas visuomenės narys.
galbūt aš Jūsų negirdžiu, tiek to, manykim taip. Bet ir Jūs manęs negirdite. taip, sutinku, vienas kalba apie batus, kitas apie ratus.

Tik vienintelis dalykas, kurį noriu dar kartą akcentuoti, tai neskelbkit karo, nes dažnai kare nukenčia ne tie, kurie kariauja tarpusavyje, o tie, kuriuos norėta apginti tuo karu.
Papildyta:


na, tai, kad Jums keista, įrodo, kad Jūs net negirdit ką aš sakau, nors deklaruojat, kad girdit. Taigi pasikartosiu:
Rinau sudarė tokias sąlygas, kad įvyktų kova. Ji, vengdama tartis ir kalbėtis su buvusiu sutuoktiniu iškeitė taiką į kovą. Todėl ir sakau, kad remiau Michaelio kovą, o ne Ingos. Inga kovoja kenkdama vaikui. Michaelis, nes jam nepaliko kitos išeities. paliksi taip kaip yra ir vaikas augs tik su mama, kaip ji to nori, vaikas neteks galimybės matytis su tėvu (tai Inga akivaizdžiai parodė, kad gali tai padaryti), jei Michaelis laimės kovą, yra galimybė, jog mergaitė pažins abu savo gimdytojus ir su jais bendraus. taigi, nors ir esu už taiką, tačiau šiuo atveju palaikau kovą, nes tokiu būdu bus ištaisyta klaida ir tenkinami vaiko poreikiai, o ne mamos principai.