Vienišas tėvas (arba kas būna po skyrybų)

Iš dviejų to vokiečio ( M.Rinau) poelgių ( palieka trijų mėnesių vaikelį , išsiveda be jokių ceremonijų dabar) susidaro neprognozuojamo žmogaus įspūdis...Kitas akį rėžiantis dalykas yra tas , kad žmogus , kuris kitą žmogų tiek ilgai teismų pagalba smerkė už PAGROBIMĄ , pasielgia ne ką geriau...Aš neteisinu motinos , bet tas vokietis man nekelia JOKIO pasitikėjimo.

As neturiu ko prarasti. Vyras yra, seima yra. Tik va kad musu vaikai gali nepazinti sesers kuri yra. Antras dalykas kad kazkada yla islysta is maiso. Vaikas auga, jo suvokimas apie pasauli pleciasi. As nepritariu kad alimentus turi moket kaip uz klaida arba kaip bauda kuria kazkada padarei (sakykim kaip uz ne vietoj pastatyta auto). Visada vyrui sakiau tai. Tu privalai zinot uz ka moki pinigus, privalai zinot kaip vaikas auga, ka valgo ir kaip rengiasi.

Zinau jos nika supermamoj (tiesa jau nebesijungia). Zinau jos pozicija ir zinau kaip ji masto apie mano vyra. Dar skaiciau jos pasisakymus forume kai mes vos vos pazystami buvom. Tai galvojau jau durnius paskutinis. Jau su tokiu negyvenciau ir pan. Bet gyvenu, myliu ir jauciuosi begalo laiminga. As manau kad gyvenimas mane apdovanojo, nes geresnio seimos zmogaus ar negalejau rasti.

Nenoriu as bartis, siekti parodyt kazka, bet deje yra. Ir nezinau kas bus toliau. Baisu man toks skyrybos kurios zmogu padaro ne zmogu. Kad zmones negali ivertint kada jie laimingesni yra. Ir as manau kad dabar jie gyvendami yra laimingesni, bet kai susitinka tad atgyja praeities zaizdos, kurios labai sunkiai gyja.

Dar MINDUDO, zinau kad tu bandai susigyvent su ta problema, mano vyras lygiai tokia pacia problema turejo ir bande susigyventi su ja. Jis prase, gal siek tiek ta tema paspausdavo zmona. Juk vyras lieka vyru. O isejo taip kad pati zmona tiesiog nusprende pabegti nuo sios problemos, kad gyvenime sito niekada nebutu.

Na aš jo neteisinu, tik susidariau tokį įspūdį, (kuris gali būti ir klaidingas), kad Inga ištekėjo daugiau materialiniais tikslais, nes daug kalba apie turtą, kad nedavė pinigų, neprižiūrėjo ir t.t., O Michaelis daugiau kalba apie jausmus, kad nemylėjo, naudojosi juo... O kūdikio Michaelis nepaliko, jis išsiskyrė tik su Inga, kuri gyveno netoliese ir nuolat matydavosi su vaiku, šią galimybę ir troškimą tik nutraukė Ingos pabėgimas.
Na dėl dabartinio poelgio, aš iš vis stebėjausi iš kur pas jį tiek kantrybės, kai Inga nuolat pasakojo, kad neatiduos dukrytės, kad pabėgs, slapstysis... Tad visai nesistebiu, kad jis pasielgė Ingos metodais. Sutinku, taip negalima, taip nežmoniška ir jo neteisinu, bet suvokiu kodėl jis taip padarė ir suprantu jo motyvus ir pasirinktą metodiką - tai nusivylusio žmogaus taktika...

Būtent, alimentai ne bauda - tai pinigai vaiko išlaikymui. Bet tai tik pinigai. Labai svarbu ne tik vaiką materialiai išlaikyti, žinoti, kaip naudojami vaikui skirti pinigai, bet išlaikyti ir ryšį su vaiku, nes vieno iš tėvų praradimas vaikui yra didelė trauma, netgi nesvarbu, kad jo neteko prieš gimdamas... O dėl žmogaus vaizdavimo visuomet yra subjektyvumas - vaizduoji per savo suvokimą, jausmus jam, ir tame portrete labiau matai ne žmogų, bet požiūrį į jį, santykį su tuo žmogumi... Kad pažintum žmogų, turi su juo bendrauti, išklausyti, "pajausti jo sielą"... Netgi per visą gyvenimą žmogaus nepažinsi iki galo, nes jis yra unikumas ir jį atskleidžia tik jo paties žodžiai, darbai, jausmai, mintys bei jo atspindys visuomenėje... Bet keisčiausia, kad skirtingoje aplinkoje jis gali būti visai kitoks - tad ne tik jis įtakoja aplinką, bet ir aplinka įtakoja jį...
Aš tai seniai pastebėjau ir žinau, kad negalima iš žmogaus reikalauti, kad jis būtų geresnis, kad jis elgtūsi, kaip tu nori, kaip tau atrodo teisinga, bet reikia savo pozityviais darbais, elgesiu ir išskirtiniu dėmesiu, atsidavimu stengtis taip žmogų paveikti, kad bendri interesai būtų abiem priimtini ir abu jaustūsi laimingi... Tik reikia neužmiršti, kad tolerancijos ir prisitaikymo negalima vien reikalauti, reikia ir pačiam adaptuotis ir prisitaikyti, kitaip santykiai būna arba labai įtempti, arba netgi pasmergti...
O dėl manęs nebijok, esu tvirtas žmogus... Nebaisios man jokios kliūtys ir svarbiausia, esu LAIMINGAS...

Ir jūs rimtai manote, kad šitiek užtenka vaikui? Iš tiesų taip manote? Aš ne apie tarpusavio santykius, aš apie mąstymą, kad vaikui užtenka šitiek pinigų... Nustebinot...

Nebent tik maistui... Nors ir tai neįsivaizduoju... Drabužiai, batai, darželis... Tai visiškai maža suma. Galiausiai, turint vaiką rūpinamasi jo gyvenimo sąlygom namuose, žaislais, knygelėmis... Jau nekalbu, kiek kainuoja vaiko lavinimas.. Mes saviškį leidžiam į muziką, plaukimą, anglų pamokas...

O tai kiek tada reikia suaugusiajam? Tai irgi pakaktų poros šimtų Lt? Turbūt nė vienas su tuo nesutiktų. O man dabar reikia gerokai mažiau, nei mano vaikui...

Auginu dvynukus, zinau kiek vaikas pinigu isnaudoja menesiui. Drabuziu kas menesi neperki. O jei perki galima perpus pigiau puikiausiu nusipirkt supermamoj. O jei is vis beda yra kas dovanoja. As pati turiu deze drabuziu ne veltui neima.
Maistu neisleidi vaikui tiek. 250 lt + 97 is savivaldybes. Yra normalus pinigai. Man visada jauciasi kad mamos nori kad finansiskai pilnai vaika isauginti, o jos tik leidzia tuos pinigus ir apie pataupima negalvoja.
Daugiausia vaikas pinigu reikalauja kai jam reikia stot i universiteta ir mokytis.

Galiu graziai paskaiciuot kiek isleidziu dabar vaikams.
100 lt - pampersai
300 lt - pieno misinys
100 lt drabuziai, zaislai.
isviso 400 lt dviem vaikam i menesi. Vadinas jei as auginu du tevui priteistu 250 lt i jo puses ir 250lt is mano puses. tai butu 500 lt. Dar gaunu 200 lt is savivaldybes. Lieka 300 lt pataupymui juodai dienai.

Veliau pampersu islaidos keicia i kitas islaidas (sakykim daugiau valgo), o drabuziams manau tikrai ne daugiau isleidziam.

Blogiausia tai kad tevas moka alimentus, bet vaiko nemato, arba turi pasimatymo reikalaut per policija ir vaiku teises.

Kiekvienas duodame tiek kiek galim ir turim, bet labiausiai vaikui reikia abiejų tėvų meilės ir ryšio. Manau, jei tai bus, tai nebus spekuliuojama pinigais, nes mylimam, brangiam vaikui juk nieko negaila... O kai nutrūksta ryšys, bendravimas, užmiršti, kad esi tėvas ir lieka tik pareiga... Vaikai negali būti pateiga, jie turi būti mūsų gyvenimo dalis, tik taip pilnavertiškai galima tenkinti vaiko poreikius...

man tie pinigai dzin sakyciau. Bet nereik verklent kad neuztenka. Nes man paskui skamba kad turi tevas i vaika islaikyt ir dar motina paremt.
Nes dazniausiai ir buna skyrybu atveju. Turtas, pinigai ir panasiai. O is motinos puse labai daznai yra nepagarba tevui. Net nesupranta kad tokiu atveju negerbia ir vaiku.

Mindudo, visiškai sutinku su tuo, ką sakai. Tačiau aš kalbėjau apie sumas, reikalingas pilnaverčiam vaiko išlaikymui, o ne apie jausminius dalykus. Aš pakomentavau todėl, kad globojau mergaitę ir viską, alei cento, išleisdavau jai.

Ponike, mano vaikai jau iš pampersų išaugo. Aš kalbėjau apie lavinimą. Net kai mano vaikas buvo pampersuose, leidom jį į Jamaha mokyklėlę, kuri mėnesiui kainuodavo 50Lt. Menu, apie 100Lt kainuodavo darželis.. Dabar baseinas kainuoja 70Lt, Kung Fu - 100Lt, anglų pamokos - 100Lt, muzikos mokykla - 25Lt mėnesiui. Maisto ir drabužių neskaičiavau. Ar niekada nenueinat į kavinę? Ar vaikai ten nieko nevalgo, ar dėl vaikų jums neteks galvoti apie gyvenimo sąlygų gerinimą? Na, aš čia labai apibendrintai, bet žmonės dažniausia kaip nori, taip skaičiuoja išlaidas... Jei sakyčiu - ar tiek pravalgo - atrodo, kad ne, bet juk kai pažvelgi kaip yra iš tiesų - pasimato visai kiti dalykai. Auginant vaikus mąstoma ir apie būsto sąlygas... Jei viena gyvenčiau (ar net dviese su vyru) - tikrai pakaktų ir vieno kambario buto, tačiau kai atsiranda vaikas - atsiranda ir papildomi poreikiai. Ar tai būtų šeimos poreikiai, ar vieno asmens, auginančio vaiką.

Žinoma, kad jei neišgali - neleidi vaiko į būrelius, nevedi jo kartkartėm į kavinukę ar kokį spektaklį, rūpiniesi minimaliai - pavalgymu ir drabužėliais.

Primenu, kad šiuo metu aš nekalbėjau apie emocinius dalykus. Dažniausiai beskaitydama baisiuosi motinomis, skriaudžiančiomis savo pačių vaikus ir atimančiomis iš jų galimybę bendraut su tėvu. Tačiau šiuo atveju aš nesutikau su Ponikės nurodyta suma, kurios, jos nuomone, turėtų užtekti vaiko poreikiams, kurie kyla norint jam suteikti džiaugsmo ir galimybių ateičiai, o ne tik kasdienio maisto.

Vo cia tai tikros motinos mintys...
as panasiai skaiciuoju, kiek isleidziu savo veisliniam suniui. Nes kai parduodu suniukus, idomu suzinoti pelna....

Nu bet dar ne karto nekilo mintis skaiciuot savo seimos nariu sanaudas...tipo atsipirks kada ar ne...

As pavydziui gal 1000 lt i men. ir ramia sazine viska apmokeciau. Bet deje kai tevas nemato dukters argi galima moket daugiau uz tai ko nemato. Kalbant apie jausmus juk tai tavo kraujo vaikas. O mamos paprastai tik babkiu praso. JUODAS dalykas yra skyrybos.

moteris , prasanti pinigu, vadinama prostitute. Prasau nemaisyti su mama.