Vienišas tėvas (arba kas būna po skyrybų)

Turėčiau pridurti, kad tas vyras nesusilaukė vaikų kitoje santuokoje... O jų labai norėjo. Kaip tuomet būtų klostęsi jo santykiai su tais trim vaikais - niekas negali žinoti.
Su ta moterim, dėl kurios paliko šeimą, irgi išsiskyrė. Nebendrauja nei su ja, nei su pirmąja žmona. Jis bendrauja su savo vaikais.

Papildyta:

Taip, emigracija yra rimtas trukdis. Na, bet galima bandyti susirašyti su vaiku... Deja deja... kai buvusio sutuoktinio ambicijos viršija visas ribas, vaiko galima ir netekti...

Bet... visada už viską būna atlyginama pagal nuopelnus. Aš tikiu bumerangu. Nors atjaučiu ir tą žmogų, kuris sau susikuria tą bumerango principą...

Ir man gaila visų, nes suvokiu to elgesio priežastis ir suprantu kad įmanoma viską pakeisti, jei tik žmonės sutinka bendrauti ir atsiskleisti... Kartais reikia paprasčiausiai daugiau tokių žmonių kaip Ponike, kurie atvertų akis, paskatintų padėtį keisti, padėtų susitaikyti su netektimi...

O man negaila . Neužsiimu savigaila ir stengiuosi kitų negailėti. Aš atjaučiu. O tai skirtingi dalykai.

Na atsiprašau, ne taip pasakiau - tą patį ir aš turėjau aumenyje (gailėti galima, kai nieko negalima pakeisti), o šiuo atveju padėti tikrai galima...

Jei atvirai, tai jūs mane nustebinote. Tai norite pasakyti, kad mūsuose moterys be lygių teisių su vyrais rūpinantis vaikais turi dar ir specialią, papildomą pareigą - mokyti vyrus būti tėčiais? Kitaip tariant, tik mes moterys žinom ir mokam auginti vaikus. Na tuomet valio. Jei patys vyrai pripžįsta savo negebėjimą būti tėčiais, tai kokio velnio jie taip priešinasi moterų nuomonei, kad tik jos žino ko reikia vaikui ir tik jos tinkamai pasirūpins? A, supratau. Kalbėdami apie PAS norite, kad moterys prisiimtų atsakomybę už vyrų negebėjimą būti tėčiais?
Matote, aš sau iš anskto preziumuoju, kad vyras yra pajėgus pats be atskiro išaiškinimo suvokti, kad vaikui reikalingi abu tėvai, pajėgus, kaip ir mes moterys priimti sprendimus kiek ir kaip jam būti su vaiku ir t.t. Todėl mano reguliavimas nereikalingas. Beje taip aš mąsčiau nuo pat vaiko gimimo.
Jei būčiau maniusi, kad be to, kad pati mokausi būti mama, turiu dar ir vyrą to mokinti, nė per metrą neprileisčiau jo prie vaiko mažiausiai iki vaikui sueis 1 metukai. Man, teko atsigulti į ligoninę kuomet dukrai nebuvo nė mėnesio, bet liekant vyrui su vaiku aš buvau tikra, kad jis sugebės rūpintis dukra ir net nemąstėm apie močiūčių pagalbą. Ir įsisvaizduokit jis susitvarkė. Aš net nesistebiu kodėl jam pavyko ir jis nepanikavo. O gi todėl, kad aš tiek pat mokėjau ir žinojau apie vaiką, kiek ir jis ir jei aš sugebu, vadinasi sugeba ir tėtis. Juk vaikas ir jo. O toks manymas, kad jei vyras nelanko vaiko, tai moteris privalo jį atvesdinti (nelabai aišku įsivaizduoju, kaip tai įmanoma) reiškia aiškų pripažinimą ir teigimą, kad vyrai nežino ko nori ir ką myli ir kodėl myli.

P.S Nepykit, bet man tokie vyrai, kurie reikalauja iš moterų motiniškos globos, tikrai neatrodo pajėgus patys suteikti globą vaikams.
Papildyta:


Mano požiūris teisingas, bet neabsoliutus. Kadangi klausimas buvo bendro pobūdžio, tai ir mano teiginys, kalba bendrąja prasme, nesigilinant į išimtis. O tokie atvejai, kai yra manipuliuojama vaiku, vardan savo interesų yra nesveiki. Apie juos aš nekalbėjau. Minty turėjau atvejus, kai yra tinkamai įvertinami vaiko norai be jokios neigiamos įtakos jo apsisprendimui.

visad moteris kalta O kada vyras kaltas. kaip visada net suaugusiam vyrui žmona turi būti kaip motina.

QUOTE(salve123 @ 2008 10 24, 10:00)

Na nepykit, bet jūsų požiūris į vyrus yra dviprasmiškas. Kodėl jūs teigiate, kad moteris turi įtraukti vyrą į vaikų gyvenimą? Aš manau, kad jie patys pajėgūs įsitraukti į tą gyvenimą lygiai taip pat kaip ir moterys. Na, kas man gali pasakyti ar man įsitraukti į vaiko gyvenimą ar ne? Ogi niekas. Esminė moterų klaida, kuri lemia tą patį PAS yra jų manymas, kad tik jos geba vertinti ir spręsti ko reikia ar nereikia vaikui ir myli ar nemyli tėvas savus vaikus? Jūsų požiūris į vyrų gebėjimą priimti sprendimus dėl jų dalyvavimo vaiko gyvenime aiškiai parodo vieną iš esmimių PAS priežasčių. Nu kada gi mes moterys pagaliau suvoksim, kad vyrai yra tokie patys žmonės su savo jausmais, mintimis, norais ir nenorais. Norėtųsi rašyti, kad laikas mums jais pasitikėti, bet tai irgi būtų neteisinga. Ko gero reikia pasakyti, kad liaukimės spręsti ir dėlioti juos į lentylėles, pasakydamos, kad vienais atvejais jais pasitikim, o vat ten kur tai liečia vaikus - stebėsime ir kontroliuosime. Ir jei vyras atsisako vaikų - tai vadinkime tą atsisakymą savo vardu, o nekelkim jo atsakomybės prieš savo vaikus ant savo pečių.
Juk sutikit, kad jei moteris palieka vaikus, niekas net nedrįs pagalvoti, kad vyras kaltas dėl tokio jos elgesio. Kalta bus tik ji pati. Ir tai teisnga. Todėl niekaip nesutinku su mintimi, kad moterys kaltos neįtraukusios vyro į vaikų gyvenimą.

<{POST_SNAPBACK}>

vyrai patys žino ir turi suvokti, kad vaikais reikia rūpintis, o ne kaltinti buvusias žmonas.


Tai parašei tikrai nemastydama.


Viena žinau tikrai, kad vaikui meluoti negalima. jeigu aš būčiau sakiusi savo vyresnėlėi apie tėvą taip kaip parašei, šiai dienai mūsų santykiai vietoj normalių būtų daug sudėtingesni. Turi būti sakoma tiesa pagal vaiko amžių.
Paragintoji, kiek dalyvavau kursuose, kiek lankiausi pas psichologus, kiek kalbėjau su Įvaikinimo tarnyba ir VTAT, visi kai vienas sakydavo, tik sakyti tiesą. Nepagražintą ir nepablogintą. Nors kai kurie bandydavo taip aiškinti kaip pati, aš buvau prieš. Kam vaikui suteikti viltį Kai tik galės - jūs būtinai susitiksit

mindudo zinai pasakysiu as skatindama vyra susitikti su vaiku kisuosi i jo ir jo buvusios santuokos reikalus. Tai atskira seima ir jauciu kad i ja neturiu jokiu teisiu.
Jei zmogus nenores tai nieko ir nepasieksi.

Del vadovavimo. Nezinau kaip tu mindudo bet vyrai nemegsta kad jiems vadovaujama. Vietoj pasakymi ispalauk indus dazniausiai ir geriau sakyt busiu laiminga jei isplausi indus. Jau pastebejau kad liepiamosios nuosakos neverta vartot.

teisingai, kišiesi į kitos šeimos reikalus. Aš beskatindama prieš 10 metų vos su policija reikalų neturėjau Man to reikia? Ne. Yra taip kaip yra. Ir daryti tragedijos, kad vaikas negalės bendrauti su vienu iš tėvų, nereikia. Vaikai užauga laimingi ir be jų. Tad sureikšminti per daug nereikėtų.

Ponike, aš išvis nieko nesakau, palieku virtuvėj neplautus indus ir tiek. Kam trukdo, tas išsiplauna

siuo atveju tu esi neteisi, nes istatymas saugo vaika auginanti asmeni, nepriklausant nuo jo lyties. O su neigiamu darbdaviu poziuriu susiduria ir moterys, tik dar stipriau, nes procentaliai didesne dalis moteru ima vaiko auginimo atostogas, ima nedarbingumo lapeli slaugai, atsiprasineja i ivairius renginius ugdymo istaigose ir t.t. ir yra maziau patikimesne darbuotoja uz vyra.

O straipsnis rasytas ganetinai vienasaliskai. Is dalies ir patys vyrai yra kalti del tokios situacijos - kiek yra tevu imananciu vaiko auginimo atostogas, kiek tevu ima nedarbingumo lapelius slaugai, kiek tevu pamatysite vienus stumdancius vezimelius ar zaidziancius su vaikais smelio dezeje, kiek tevu dalyvauja vaiku renginiuose darzeliuose ir mokyklose ( pas mano vaika mokykloje i tevu susirinkima esu maciusi atejusius max 4 tevus is 25 klase lankanciu vaiku)... Nuvaziuokite i vaiku sanatorija ir paziurekite kas ten darosi - gal kokius 5% visu suaugusiuju ir sudarys tevai, nors daznam vaikui priziureti ten reikia ir pakankamai fiziniu jegu...
Todel manau vyrai is pradziu turetu pakeisti visas sias situacijas, o tada jau ir teismas lengva ranka neskirs vaiko glogos tik motinai.

su situo as sutinku ir nenoriu gincytis. Man tik klausimas kyla, kodel vyrai to daryti nenori?

o kodel tas pats jusu taip aukstinamas tevas negali paklausti - kaip vaikas gyvena, ar jisai neserga, gal jam pas stomatologa reikia, kaip manai kas jam labiau patiktu zoologijos sodas ar ar botanikos parkas.
Jisai ka, kazkoks neigalus, kad kazkas turetu su pirstu rodyti ka/kaip/kur ir kada daryti. Jeigu zmogus kazko nenori daryti, jisai visada ras tam pateisinima - man truksta laiko, man neleidzia, as neismanau, tu mane per mazai palaikai, o kodel tu man to nepasiulei ir t.t.

Papildyta:

o kaip manai, kas yra svarbiau/geriau - susvelninti netekties pasekmes ir paskatinti susigyventi ar versti kita zmogu elgtis taip kaip jisai nenori ( jeigu noretu, tai ir elgtusi be kitu zmoniu isikisimo)
Kiek supratau. Salve labiau pasirinktu 1 varianta ( susvelninti pasekemes)
o Ponike yra labiau uz antra varianta - t.y motina turi verstis per galva, listi be muilo i subine, kad tik tevas teiktusi atlikti savo pareigas.
Papildyta:

na jau - tai yra elementarus pavyzdis kaip turi elgtis tevas jeigu nori bendrauti su vaikas ( t.y. deti visas pastangas), o tu ji pagatavu didvyriu laikyti uz tai, kad jisai savo teviska pareiga atliko

ir kam tokia auka?