Įkraunama...
Įkraunama...

Vienišas tėvas (arba kas būna po skyrybų)

QUOTE(laureta @ 2008 10 24, 20:15)
Tai parašei tikrai nemastydama.
Viena žinau tikrai, kad vaikui meluoti negalima. jeigu aš būčiau sakiusi savo vyresnėlėi apie tėvą taip kaip parašei, šiai dienai mūsų santykiai vietoj normalių būtų daug sudėtingesni. Turi būti sakoma tiesa pagal vaiko amžių.
Paragintoji, kiek dalyvavau kursuose, kiek lankiausi pas psichologus, kiek kalbėjau su Įvaikinimo tarnyba ir VTAT, visi kai vienas sakydavo, tik sakyti tiesą. Nepagražintą ir nepablogintą. Nors kai kurie bandydavo taip aiškinti kaip pati, aš buvau prieš. Kam vaikui suteikti viltį Kai tik galės - jūs būtinai susitiksit


Laureta, nors aš buvau nusiteikusi su tavimi nesiginčyti, bet vis tik pasakysiu (nors ir esu pasiruošusi, kad tu komentuosi gana negatyviai). Turiu labai nemažai draugų psichologų ir net psichiatrų, kurių patarimai eina šuniui ant uodegos. Visai nereiškia, kad tai, kas tau teisinga atrodo dabar - bus teisinga ir ryt. Aš visada rašau mąstydama. Požiūrių skirtumas nereiškia nemąstymo.

Mano dukrai greit bus 20. Mes neišgyvename ypatingesnių problemų. Bet dabar jau matau, kurioje vietoje ją augindama galėjau elgtis kitaip. Tai buvo dėl mano negebėjimo suvokti kai kurių dalykų, kurių čia nenoriu analizuoti. Tačiau visada rašau remdamasi savais pojūčiais ir noriu tuo pasidalinti su žmonėmis. Mano vaikai nėra prispausti ir sako tiesą man į akis. Tuo labai džiaugiuosi. Dukra maža buvo labai rami ir teigiama mergaitė, bet tai nereiškia, kad jos širdelėje nevirė aistros... Jeigu tau vaikai DABAR nepasako tam tikrų dalykų - jie visvien tai turi savyje. Ir tu negali žinoti kada ir su kokiu trenksmu tave užklups jų išgyvenimai...


Papildyta:
QUOTE(Hmmm... @ 2008 10 28, 12:22)
Klausimas ne man, ale ne pirmą kartą į tokius atsakinėju hihihi.gif Prie ko čia lengva ar sunku?
O visa kita (kaip toj kvailoj dainuškoj) - tik detalės. Vaikai nėra kvaili. Juodink nejuodinęs, jie atskiria "kas yra kas". Žinoma, tik jei suaugę rankų nenuleidžia, taip tik patvirtindami "juodintojo" žodžius...

Atskiria vaikai smile.gif Atskiria... Juodinimas kartais išvirsta visai nenumatytomis blogybėmis, bet čia jau iš dvasinės srities. 4u.gif

Negali būti lengva smile.gif. Turėtų būti sunku. Bet yra dar gebėjimas nusispjauti, paslėpti galvą smėlyje kaip stručiui. Taip dažniausiai elgiasi abi konfliktuojančios pusės: "vaiko nėra, yra tik jo vardas kitiems, pateisinant savo veiksmus, o šiaip yra tik mes". doh.gif
Atsakyti
QUOTE(salve123 @ 2008 10 28, 13:37)
Taigi, ir toliau lieku jūsų bendraminte ir pritariu, kad reikia tik noro ir viskas išsispręs.  4u.gif

O aš labai myliu protingus ir širdingus žmones 4u.gif wub.gif
Atsakyti
Na ką gi... Manau diskusijos tik parodo, kad dabartiniu momentu vyrams nereikia svarstyti kaip būtų geriau jiems elgtis. Jiems reikia elgtis. Elgtis visomis įmanomomis priemonėmis. Ir būtų labai gerai, kad jie turėtų stiprų užnugarį. Ką aš ir sakiau.
Atsakyti
QUOTE(Medinis @ 2008 10 28, 23:59)
Na ką gi... Manau diskusijos tik parodo, kad dabartiniu momentu vyrams nereikia svarstyti kaip būtų geriau jiems elgtis. Jiems reikia elgtis. Elgtis visomis įmanomomis priemonėmis. Ir būtų labai gerai, kad jie turėtų stiprų užnugarį. Ką aš ir sakiau.

Užnugarį sunku surasti. Būtų gerai. Užnugaris daug kam būtų gerai. Bet, žinot, jei žmogus gyvena kaip salota - nuo šaldytuvo iki šaldytuvo - jis neįgauna ypatingų savybių. Todėl žmonės, susidūrę su sunkumais, yra tarsi šviesesni, nes jiems teko atrasti savyje jėgų tiems sunkumams išspręsti.

Atsiprašau už nakties virpesius.
Atsakyti
Kaip sakė viena mano mokytoja - "laimingi žmonės kvailėja". Tuomet man tai atrodė nenuginčijama tiesa, o dabar aš nesuprantu kodėl nelaimingi žmonės retai tampa protingesniais...
Permečiau akimis paskutiniuosius diskusijos puslapius. Dvejopas jausmas...
Gaila, bet stiprių žmonių laikai yra praėję. Stiprių žmonių nereikia, visuomenė visaip kaip stengiasi jų neužauginti, laiku juos sulaužyti. Todėl pykti dėl to, kad žmonės nedaro taip, kaip rodos turėtų daryti - kvaila. Žmones reikia priversti būti stipriais. Patys jie to nebemoka. Ir vaikų savo nemokina. Pvz aš nemokau savo medinuko, kad geriau yra nusižudyti, nei suteršti savo garbę. O turbūt turėčiau...

Šiaip... ši tema manau skirta ne abstrakčioms diskusijoms apie tai, kaip būtų gerai, jei būtų gerai. Yra konkreti problema, apie ją ir tema. Bet kadangi problemos sprendimo nėra, o ir noro ją spręsti nėra, tai ši tema tiesiog pasibaigs surinkus tam tikrą žinučių skaičių nepadariusi niekam jokios įtakos.

Bet kartais vis tiek... skaitant šią temą kyla noras nusižudyt. Nes garbės/savigarbos/savivertės nebėra.....
Atsakyti
QUOTE(Medinis @ 2008 10 29, 00:22)
Kaip sakė viena mano mokytoja - "laimingi žmonės kvailėja". Tuomet man tai atrodė nenuginčijama tiesa, o dabar aš nesuprantu kodėl nelaimingi žmonės retai tampa protingesniais...
Permečiau akimis paskutiniuosius diskusijos puslapius. Dvejopas jausmas...
Gaila, bet stiprių žmonių laikai yra praėję. Stiprių žmonių nereikia, visuomenė visaip kaip stengiasi jų neužauginti, laiku juos sulaužyti. Todėl pykti dėl to, kad žmonės nedaro taip, kaip rodos turėtų daryti - kvaila. Žmones reikia priversti būti stipriais. Patys jie to nebemoka. Ir vaikų savo nemokina. Pvz aš nemokau savo medinuko, kad geriau yra nusižudyti, nei suteršti savo garbę. O turbūt turėčiau...

Šiaip... ši tema manau skirta ne abstrakčioms diskusijoms apie tai, kaip būtų gerai, jei būtų gerai. Yra konkreti problema, apie ją ir tema. Bet kadangi problemos sprendimo nėra, o ir noro ją spręsti nėra, tai ši tema tiesiog pasibaigs surinkus tam tikrą žinučių skaičių nepadariusi niekam jokios įtakos.

Bet kartais vis tiek... skaitant šią temą kyla noras nusižudyt. Nes garbės/savigarbos/savivertės nebėra.....

Žmogau, juk nėra būdų iki galo išspręst problemą. Tema liks praeity. Bet įtaka lieka. Būtinai lieka. Lieka žodis, posakis, mintis... Netgi sprendimas. Sau pačiam. Kaip veidrodis žvelgiant į kitą žmogų, esantį kitoj pusėj..

Nesižudykit. Kam jums savivertė... Man jos nebereik. Aš galiu ją pamint, nes man iš jos juokas... Yra kaip yra. Šypsena veide, nes kaita ateina nieko nekeičiant...
Atsakyti
QUOTE(Paragintoji @ 2008 10 29, 01:38)
Nesižudykit. Kam jums savivertė...

Tiesiog norėtųsi turėti kažką tikro. Nesižudysiu žinoma...
Atsakyti
QUOTE(Medinis @ 2008 10 29, 00:44)
Tiesiog norėtųsi turėti kažką tikro.

O kas yra tikra? Tiek kamuojuos ties tuo klausimu... Lyg atrandu ir vėl smingu.. Nežinau. Padėkit...
Atsakyti
QUOTE(Paragintoji @ 2008 10 29, 01:38)
Lieka žodis, posakis, mintis... Netgi sprendimas. Sau pačiam. Kaip veidrodis žvelgiant į kitą žmogų, esantį kitoj pusėj..

Tai ir yra blogai... Nes sprendimas lieka vis toks pat - nieko nedaryti.
Если есть стадо - есть пастух,
Если есть тело - должен быть дух,
Если есть шаг - должен быть след,
Если есть тьма - должен быть свет.

Хочешь ли ты изменить этот мир,
Сможешь ли ты принять как есть,
Встать и выйти из ряда вон,
Сесть на электрический стул или трон?


Kas dabar gali išeiti iš rikiuotės nežinodamas ar reikės sėsti į sostą ar į elektros kėdę... Čia aš save raminu...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Medinis: 29 spalio 2008 - 01:01
QUOTE(Medinis @ 2008 10 29, 00:59)
nežinodamas ar reikės sėsti į sostą ar į elektros kėdę... Čia aš save raminu...

Tavo dienos - tai smiltys lakios
Neįmanomų metų saujoj.
Užsimerk, ir tave apakins
Ta naktis - iš kito pasaulio.

Naktys, naktys. Tave nusives jos
Į žolių, į pievų tėvynę.
Tokios lengvos jų rankos vėsios
Ir kartus nelinksmas jų vynas.

Ar į temą ar ne - kam bandyt ieškot atsakymo. Dabar naktis...
Atsakyti
QUOTE(Paragintoji @ 2008 10 29, 02:11)
Ar į temą ar ne - kam bandyt ieškot atsakymo. Dabar naktis...

O kada gi ieškot atsakymo...
Taip, naktis. Eilinis viešbučio kambarys, mintys paveiktos alkoholio ir ištrūkusios iš griežtos kontrolės... Pilna peleninė ir butelys po ranka... Kokie nafik vaikai, kokios problemos dėl jų auklėjimo... Viskas musyse. Jei žmonės galėtų išmėžti tai, ką įsileido į save, nereikėtų nei tokių temų, nei problemų tokių kiltų.
Papildyta:
QUOTE(Paragintoji @ 2008 10 29, 01:49)
O kas yra tikra?

Tai, kas tau iš ties svarbu. Ir tu su tuo susitaikai arba tuo didžiuojiesi. Gaila, kad mažai kas gali susitaikyti, kad vienintelis svarbus dalykas pasaulyje esi tik tu pats. Kažkas negerai su auklėjimu ir mokymu.
Atsakyti
QUOTE(Medinis @ 2008 10 29, 01:21)
O kada gi ieškot atsakymo...
Taip, naktis. Eilinis viešbučio kambarys, mintys paveiktos alkoholio ir ištrūkusios iš griežtos kontrolės... Pilna peleninė ir butelys po ranka... Kokie nafik vaikai, kokios problemos dėl jų auklėjimo... Viskas musyse. Jei žmonės galėtų išmėžti tai, ką įsileido į save, nereikėtų nei tokių temų, nei problemų tokių kiltų.

Pasakyk man tamsta, o tamsta,
Kai naktis užlieja peizažą,
Ar gyvuosime dar, gyvensim
Nors akimirką menką, mažą...

Kambarys... Šampano taurė. Šešėliai. Gražu. Gražu ir nieko nebepridėsi.

Atsakymo nėra. Saldžios tik jo paieškos.
Papildyta:
QUOTE(Medinis @ 2008 10 29, 01:21)
Tai, kas tau iš ties svarbu. Ir tu su tuo susitaikai arba tuo didžiuojiesi. Gaila, kad mažai kas gali susitaikyti, kad vienintelis svarbus dalykas pasaulyje esi tik tu pats. Kažkas negerai su auklėjimu ir mokymu.

Susitaikiau. Arba vis susitaikau. Ne be gerų žmonių pagalbos... Nėra lengva. Bet viltis vis dėlto rusena.
Atsakyti