Įkraunama...
Įkraunama...

Vienišas tėvas (arba kas būna po skyrybų)

QUOTE(Medinis @ 2008 10 30, 11:55)

Sakyti, kad vyrai yra silpnesnė pusė galima tuomet, kai kalbame apie kažką konkrečiai. Kitaip eisim "laužt rankom" biggrin.gif

Dėl to, kad motinos pamėlynavusios klykia apie savo meilę vaikui aš turiu gana kategorišką nuomonę. Meilė vaikui yra gerai tada, kai ji sutampa su pačios moters poreikių patenkinimu. Vien šiame forume yra daugybė tam pavyzdžių.

Jei norite kalbėti apie vyrų tragediją ir iš to kylančias pasekmes visuomenėje - galim tai daryti, jei jūs pabandysite trumpam atsiriboti nuo emocijų ir bandyti mąstyti.


Nu bet mes ir kalbame apie labai konkretų ir atskirą dalyką - ogi apie vyrų negalėjimą savarankiškai, be jokių išorinių veiksnių, patiems spręsti, dėl jų dalyvavimo vaiko gyvenime. Apie tai, kad jie leidžiasi tampomi už virvučių ir moterims tas virvutes patempus ne į tą pusę, jie tiesiog pabėga nuo vaikų. Ar čia ne silpnybė ir bevališkumas? Moterys gi net nesvarsto apie kokį tai leidimą ar neleidimą joms būti mamomis. Jos tiesiog būna, nes yra vaikas ir niekas nėra pajėgus pakeisti to fakto. Ar ne taip?

Gerai, dabar bandau mąstyti biggrin.gif . Jei teisingai suprantu kalbame apie vyrų tragediją tame, kad jie yra išstumti iš dalyvavimo vaikų auginime? Na, tarkim yra tokia problema. Bet jei tai yra visuotina ir dargi neiskeičia per ištisas kartas, tai gal toks vyrų būvis yra ne tragedija, o norma? O tiems, kuriems vis tik nebuvimas vaiko gyvenime yra tragedija, tiesiog patys aktyviai dalyvauja vaiko gyvenime ir geba pašalinti visus trukdžius? Ne. ne taip?


Atsakyti
QUOTE(salve123 @ 2008 10 30, 13:19)
Nu bet mes ir kalbame apie labai konkretų ir atskirą dalyką - ogi apie vyrų negalėjimą savarankiškai, be jokių išorinių veiksnių, patiems spręsti, dėl jų dalyvavimo vaiko gyvenime. Apie tai, kad jie leidžiasi tampomi už virvučių ir moterims tas virvutes patempus ne į tą pusę, jie tiesiog pabėga nuo vaikų. Ar čia ne silpnybė ir bevališkumas? Moterys gi net nesvarsto apie kokį tai leidimą ar neleidimą joms būti mamomis. Jos tiesiog būna, nes yra vaikas ir niekas nėra pajėgus pakeisti to fakto. Ar ne taip?

Gerai, dabar bandau mąstyti  biggrin.gif . Jei teisingai suprantu kalbame apie vyrų tragediją  tame, kad jie yra išstumti iš dalyvavimo vaikų auginime? Na, tarkim yra tokia problema. Bet jei tai yra visuotina ir dargi neiskeičia per ištisas kartas, tai gal toks vyrų būvis yra ne tragedija, o norma? O tiems, kuriems vis tik nebuvimas vaiko gyvenime yra tragedija, tiesiog patys aktyviai dalyvauja vaiko gyvenime ir geba pašalinti visus trukdžius? Ne. ne taip?

Jei kalbėtume be išorinių veiksnių, tai taip, bet kaip juos ekskliuduoti? g.gif
Atsakyti
QUOTE(mindudo @ 2008 10 30, 13:27)
Jei kalbėtume be išorinių veiksnių, tai taip, bet kaip juos ekskliuduoti?  g.gif


"ekskliuduoti" nežinau šio žodžio reikšmės biggrin.gif

O šiap tai gimus vaikui yra pliki faktai - patampate tėvu. Viskas. Kaip ir moteris patampa motina. Ir jokie šalutiniai faktoria šio pliko fakto nepakeičia. Bent jau moterims, daugumoje, tai tikrai.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo salve123: 30 spalio 2008 - 12:44
QUOTE(salve123 @ 2008 10 30, 12:35)
O šiap tai gimus vaikui yra pliki faktai - patampate tėvu. Viskas.

Ne, ne viskas. Netgi visiškai niekas. Tapimas tėvu - tai savanoriškas ir sąmoningas pasirinkimas. Taip buvo visada, dabar tai dar tęsiasi, tik jau nebėra niekam reikalinga.
Atsakyti
QUOTE(Medinis @ 2008 10 30, 13:56)
Ne, ne viskas. Netgi visiškai niekas. Tapimas tėvu - tai savanoriškas ir sąmoningas pasirinkimas. Taip buvo visada, dabar tai dar tęsiasi, tik jau nebėra niekam reikalinga.


Tebūnie taip, kaip jūs sakote. Iš to seka išvada, kad jei tėvai renkasi būti jiems tėčiais ar ne, tai vadinasi sutinkate, kad jų būvimas tėčiais priklauso nuo jų norų. Nes jie turi pasirinkimą būti tėčiu ar ne, o vat moteris jo neturi. Tai būtent aš ir kalbu, kad visa bėda tame, kad vyrai gali sau leisti rinktis. Bet pasirodo jie net šito nesugeba be moterų pagalbos. A, tai mes turime juos nukreipti į tai, kad jie tinkamai pasirinktų? O tai kur tuomet dingsta vyrų sąmoningumas ir savanoriškumas?

O šiaip tai čia jau ne diskusija, o grybavimas lankose...Gyvenimas daug paprastesnis. Tėčiai, kurie nori jais būti jais ir būna. Taip pat ir su motinomis. Visa kita prieš faktą, jog vaikas vienam iš tėvų nugrimzdus į save, lieka be tėvo, yra nulio verti. Ir galiausisai, atmetus visas emocijas, galima tiesiog pritaikyti jūsų paties formulę - tai ko esi vertas, tą ir turi. Ir kaltinti gali tik pats save, o ne aplinką, visuomenę ar moteris.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo salve123: 30 spalio 2008 - 13:43

QUOTE(Medinis @ 2008 10 30, 11:55)
Kiekviena žmogaus funkcija turi būti reikalinga. Kitaip jos tiesiog nebelieka.

Jei norite kalbėti apie vyrų tragediją ir iš to kylančias pasekmes visuomenėje -


Kaip suprantu dabar vienintelė (na, išskyrus išimtis) išlikusi reikalingoji išsiskyrusio tėvo "funkcija" - apsaugoti savo finansus nuo buvusios šeimos?... mastau.gif Nu nes ji tai tikrai išlikusi, o dėl tėvystės funkcijos šiuo metu ginčijamasi, kaip suprantu?

Ir jei galima, bent trumpai - kas ta šiuolaikinė "vyrų tragedija"? Čia tik apie tėvystę, ar dar plačiau kas? unsure.gif

QUOTE(Medinis @ 2008 10 30, 13:56)
Tapimas tėvu - tai savanoriškas ir sąmoningas pasirinkimas. Taip buvo visada, dabar tai dar tęsiasi, tik jau nebėra niekam reikalinga.


Kadangi "tėvas" kaip suprantu jau nereikalingas ir nyksta, tai pasirinkimas bus tik vaiko padarymo, bet ne "tapimo tėvu" klausimu?

Jei klausimai visiškai kvaili, galit juos ignoruoti 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(mindudo @ 2008 10 30, 10:31)
Manau kad galima leisti susitikti su savo tėvu ar motina ir priklausančiu nuo alkoholio, tačiau viena iš sąlugų turi būti tai, kad susitikimo metu jis būtų blaivas.

O įvaikintiems vaikams manau, kad būtina aiškinti apie biologinių tėvų atsisakymo auginti savo vaikus priežastis, kad nebūtų pažeistas vaiko idantitetas, kad vaikai nekaltintų savęs dėl to, kad tėvai neaugina jų. O svarbiausia negalima kaltinti, juodinti bio tėvų, nes vaikai tapatina save su jais, (jei kaltini tėvus, kadangi jie žino, kad yra jų vaikai, jų dalelė pasąmoningai jaučia, kad tos Jų dalies netoleruoji, smerki)... Tad pirmiausiai turi pats įsigilinti į viso to priežastis ir kaltinti konkriačią situaciją, ligą, priežastį, bet ne žmogų.

Tai normalu, tačiau dauguma tai nesupranta. Tad ir vaikus pasiima išgėrę.

Įvaikintiems vaikams nebūtina aiškinti apie bio tevus jeigu jie to nenori. Nereikia perlenkti lazdos.

Niekaip nesuprantu ar vyrai silpnesni/silpnesni pasidarė, kad nesugeba susitvarkyti su savo problemomis. Aš 20 metų pradirbau LT ir tik vyriškame kolektyve (kai darbindavausi vienintelė sąlyga būdavo, kad kuo mažiau moteriškių). Negaliu pakęsti tų intrigų ir t.t. Su vyrais tikrai nebuvo lengva. Bet kur kas lengviau nei moteriškame. Gal sakyčiau daugiau vyrai auką vaidina nei daro. Tad manau jiems reikalingas palaikymas, ir pavyzdžiui tokie kaip moteriškių krizės centras, taip pat turėtų būti ir krizės centras vyrams. laikraštyje skaičiau kad yra įkurtas. Jame norėčiau dirbti hihihi.gif
Atsakyti
QUOTE(mindudo @ 2008 10 30, 10:31)
o aš sakau, kad tėčiai to nedaro? Aš pats naktimis keldavausi ir dukrytę nešdavau žmonai prie krūties (kartais maitindama net neprabusdavo), keičiau pampersus ir t.t. Tačiau mama praleidžia 24val. kartu su vaiku ir maitina krūtimi, o tėtis mažiau - tik tai tenorėjau pasakyti.

tai elgiasi tikrai gan maza dalis teciu. Paprasciausiai nuvaziuok i vaiku sanatorija ir paziurek, kiek teciu del vaiku reabilitacijos aukoja savo atostogas.


QUOTE(mindudo @ 2008 10 30, 10:31)
O dėl vaiko auginimo atostogų aš puikiai tai suprantu, kad mažesnis kiekis tėvų išeina šių atostogų, nes reikia rinktis tėtis ar mama, kadangi vyrai neturi krūtų, dažnai uždirba daugiau, jų šių atostogų išeina mažiau ir dažniausiai abipusiu susitarimu, bet jei man būtų kitokios galimybės ir tuo laiku būtų galima, manau, kad nebūčiau labai supykęs, kad man tektų auginti savo dukrytę. Be to pažįstu tėvelių, kurie išėjo vaiko auginimo atostogų, nes mama prieš nėštumo ir gimdymo atostogas nedirbo, arba darbą gali derinti su kūdikio maitinimu krūtimi ir pastebiu, kad tokių tendencijų daugėja... Tad negalima sudarinėti stereotipų ir kaltinti visų vyrų, kad nesirūpina savo vaikais, o jei nesirūpina nuleisti tai kaip normą ir neieškoti priežasčių ir priemonių kaip tai pakeisti...

atvirksciai matau situacija, kad vyrai daug reciau vaiko auginimo atostogu, nes visu pirma nenori tokios atsakomybes, nenori sulaukti priesingos visuomenes nuomones ( tu ka boba, kad su vaikais namie sedetumei) ir nebutina uzsiciklinti tik ant mazo vaiko -galima ziureti ir veliau... kas veza vaikus pas gydytoja, kas dalyvauja vaiku uzdymo istaigos veikloje...
Todel apgailestaudama turiu pasakyti, kad tai jog vyrai nenori savarankiskai (t.y. be kito asmens "spardimo i subine") rupintis vaikais yra ne stereotipas, o liudna realybe. Ir priezastis yra vyru nenoras arba nepakankamas noras tai apima ir auklejima jo seimoje ir jo tevu poziuri i moters ir vyro vaidmenis seimoje, tai apima ir tai, kiek jam yra svarbi aplinkiniu nuomone, tiek paties vyro poziuri i moters ir vyro vaidmenis vaiko auginime, tiek ir jo vaiko motinos poziuri i visa tai) auginti savo vaikus

Beje, Medini, gal gali kaip aktyviai vaiko gyvenime dalyvaujantis tevas atsakyti - su kokiomis kliutimis susiduri tu kaip tevas?
Atsakyti
QUOTE(Bekasė @ 2008 10 30, 15:37)
Beje, Medini, gal gali kaip aktyviai vaiko gyvenime dalyvaujantis tevas atsakyti - su kokiomis kliutimis susiduri tu kaip tevas?

Nepasitikėjimu savimi. Abejonėmis savo teisumu.
Atsakyti
QUOTE(Medinis @ 2008 10 30, 16:46)
Nepasitikėjimu savimi. ...


doh.gif Manau ne vienam tokia problema iškyla. Be reikalo.
Atsakyti
QUOTE(Medinis @ 2008 10 30, 16:46)
Nepasitikėjimu savimi. Abejonėmis savo teisumu.


Nieko naujo...motinystę lydi analogiški trukdžiai...
Atsakyti
Užkliuvo Medinio pasisakymas apie pasirinimą būti tėvu. Moteris nuo tos minutės, kai pasijunta nėščia, supranta, kad jau kaip ir bus motina. O vyras mat galvoja.. Bus jis tėvu ar nebus??? Būti ar nebūti??
Įdomiai atrodytų - nėščia mergina klausia savęs: būsiu aš mama vat ar nebūsiu??
Atsakyti