QUOTE(As_tik_as @ 2008 10 16, 09:57)
Labas rytas ir kreipinys miaškai:
Fia jau kai ką paaiškino, dar pridursiu smulkiau: visada geriau skambinti ir registruotis, nes kartais būna tech. profilaktikos dienos, tada neoperuoja. Korekcijas daro ketvirtadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais, apžiūra tradiciškai kitą antradienį, bet čia galima tartis su gydytoju - aš ėjau apžiūros šeštadienį.
Tą dieną reikėtų pilnai skirti klinikai, nes užtruksi iki pavakarių. Pirmiausia užpildo kortelę, susimoki grynais į kasą už apžiūrą, geriausia turėti pasą, nes jiems sunku su mūsų pavardėmis, mane buvo su armėniška galūne -ian vietoj lietuviškos -ienė įrašę... Tyrimams atvažiavau apie 10 val., užtruko viskas apie 2,5 val., todėl kad apžiūri, po to sulašina plečiančių, tada koridoriuje sėdi užmerktomis akimis, tada vėl apžiūri, matuoja rageną, po viskam, vėl pasėdėjus, kviečia gydytojas, ir tada smulkiai nupasakoja visą akių būklę, tyrimo rezultatus, operacijos eigą, atsako į visus klausimus (turėjau pasiruošusi sąrašą). Aišku, laikas priklauso ir nuo žmonių kiekio, tądien jų buvo daug, todėl teko laukti. Visada kviečia vardais-pavardėmis, tiesiog sėdi sau, medituoji...
Kai patvirtino, kad operuos, susimokėjau vėl į kasą (grynais, Baltarusiškais rubliukais), pasirašiau sutartį, kurią liepė saugoti - čia kaip ir mano garantinis raštas prireikus. Tada nuvedė į antrą aukštą, ten operacinės. Laukė jau gal 10-12 žmonių, maždaug kas 20-30 min. vis iškviesdavo kurį. Būtų pravertusi knyga ar kryžiažodis... Ten per tv visą laiką sukosi informacinis klipukas, kaip elgtis po operacijos, jis labai pravertė, viską įsidėmėjau. Visiems padalino po buteliuką skysčio, kurį reikės lašinti tik tą dieną. Laukiau ilgokai, apie 2,5 val., nusnūdau... Ramybė tokia, sėdėti/tysoti patogu, šalia bambalis su vandeniu, vienas po kito išeina šypsodamiesi operuotieji... Prieš operaciją aprengė tokiais operaciniais rūbukais, kepure, batukais... Aptepė akis iki pat antakių spiritu, sulašino vaistų, tadu - už parankės ir į operacinę. Ten paguldė, uždengė veidą, kad matytųsi tik viena akis, liepė koncentruotis į žalią šviesą, truputį jaudinausi, tai mėčiausi, pamačiau tų šviesų tris kokias... Subarė, kad ne ten žiūriu, tada susikaupiau. Kadangi prieš op. detaliai pasakojo, ką darys, tai viską taip ir fiksavau: įstatė tą laikiklį į akį (gan nemalonus jausmas), tada užvažiavo tas vakuuminis daiktas (truputį nemalonu), tada pradėjo pjauti tą lopinuką (čia net supykino), paskui veikė lazeris apie 40 sec, smarvė tokia ir ūžesys... Paskui užmetė lopinuką atgal, kažką užlašino, ir tą veido pusę uždengė. Kai visa procedūra buvo kartojama kitai akiai - buvau jau visai rami ir susikaupusi, žiūrėjau į švieselę ir stengiausi galvoti tik apie ją. Tas padėjo. Viskas, pakėlė, nuvedė, nurengė. Prisėdau laukiamajame, akys truputį perštėjo, maždaug po pusvalandžio visus apžiūrėjo, susitarėm dėl kitos apžiūros ir paleido lauk. Tamsūs akiniai būtini. Regėjimas jau buvo geras, tačiau akys vis jautresnės. Vaistinėje nusipirkau išrašytų vaistų, dar apie pusvalandį buvo nieko, o paskui baigėsi vaistų poveikis, va tada prasidėjo... Kitos 3-4 valandos buvo sunkiausios, pragulėjau beveik visą laiką užsimerkusi ir ašarodama, kas 2 val. lašinausi abiejus vaistus. Naktį lašinti nereikia. Po nakties jau viskas buvo normoje, jokių pojūčių. Dar kitą dieną atvykau apžiūros, pasisakiau registratūroje, priėmė operavęs gydytojas, apžiūrėjo, dar uždaviau keletą klausimų, ir viskas.
Jei ką - klauskite dar, mielai pasidalinsiu prisiminimais