gal nuskambes siaubingai, bet gyvenima kartu su savo vaiknu nuo tevu slepiau apie metus laiko. mano tetis labai konservatorisku paziuru, jam neatrodo normalu apsigyventi su vaikinu del pabandymo, dar didesnio pazinimo, rodos paskui skirciaus ir eiciau su kitu gyventi ir taip pasaka be galo. kadangi studijuoju kitame mieste, buvo paprasta viska slepti. dabar planuojame savo vestuves, nieko prasmatnaus, taip kaip norime mes. nors esu jauna, bet esu tam pasirengusi, tiesiog nematau kito zmogaus salia saves isskyrus Ji.
na tevai senu paizuru pas mane irgi. dar jei esi vienturte tai ishvis teveliui sokas butu suzinojus, einu su vaikinu gyvent.
Mano tevai irgi senu paziuru, bet pradraugavom trejus metus. Matyt, to ir tikejosi. O as pati dbr galvoju visai kitaip: kiek pinigu butume sutaupe... 
Pastebiu, kad maniskiui labai pradejo patikt esama situacija, o apie vestuves kalbos jau tik tyla... 
Suprantu, kad susituokus nebus jokio vedybinio dziaugsmo, nes viskas jau ir dabar aisku kaip ant delno. Gaila 
Pastebiu, kad maniskiui labai pradejo patikt esama situacija, o apie vestuves kalbos jau tik tyla... Suprantu, kad susituokus nebus jokio vedybinio dziaugsmo, nes viskas jau ir dabar aisku kaip ant delno. Gaila
Sveika, Wild Flower,
turbūt daug buvo prišnekėta šioj temoj argumentų tiek už tiek prieš gyvenimą kartu nesusituokus. Prieš akis man dvi poros artimų žmonių, kurių santykiai sugriuvo, nes jie (vieni dvidešimtmečiai, kiti virš dvidešimt) nusprendė "pagyvent kartu, kad geriau pažint vienas kitą".
Viskas labai paprasta, gyvenimas kartu yra paskutinė intymumo faze. Kai jau tikrai VISKĄ žinai apie parterį. Visus mažiausius būdo ir fizinius niuansus, tiek mielus, tiek arzinančius. Ne tik žinai, bet ir patiri.
Kuo tas patyrimas skiriasi nuo lygiai tos pat patirties, kai pora yra susituokus?
Tuo, jog gyvenantys kartu gali labai lengvai pasakyti "tu man ne žmona". Ok, ne pasakyti, bet pagalvoti: "nu blin, nevienintėlė tu man, galiu ir kita rasti", ir t.t. ir panašiai.
Gali ir po santuokos skirtis? Taip, bet ar matai skirtumą tarp viešai duoto pažado, socialinio statuso pakeitimo, ir tiesiog tokio nusprendimo gyventi kartu "aij pažiūrėsim,kapi seksis".
Rutina į santykius ateis, nepriklausomai susituokę jūs ar ne. Erzins vienas kito maži (ar dideli) įpročiai, kai būsit pavargę (per PMS'ą ar tris dienas be sex'o būnant) erzins net ne taip pasakytas vienas žodis. Džiaugsmas, grožis ir ramybė ateina tada, kai visose situacijose gali pasakyt, "aš tave myliu ir tada kai taip elgies ir mylėsiu visad, nes tu - mano o aš - tavo". Deja, tai - labai labai sunku (iki tam tikro momento), daug lengviau pagalvot o gal ir pasakyti "ne vienintėlis vyras tu pasauly esi".
Lb tikiuos kad pavyko parodyti skirtumą tarp gyvenimo nesusituokus ir tarp vedybinio gyvenimo. Belieka tau tik pasirinkti, ko TU nori, jei šito ir vienintėlio vyro - tekėk (nebūtinai dabar
), jei dabar nori šito, o paskui .. dar pažiūrėsim, gal šito o gal ne - gyvenkit susimetę. Tik žinoma, turi nepykti, jei ir draugas į tave žiūrės lygiai taip pat: šiandien šita.. nu po metų gali būti ir kita.. .
turbūt daug buvo prišnekėta šioj temoj argumentų tiek už tiek prieš gyvenimą kartu nesusituokus. Prieš akis man dvi poros artimų žmonių, kurių santykiai sugriuvo, nes jie (vieni dvidešimtmečiai, kiti virš dvidešimt) nusprendė "pagyvent kartu, kad geriau pažint vienas kitą".
Viskas labai paprasta, gyvenimas kartu yra paskutinė intymumo faze. Kai jau tikrai VISKĄ žinai apie parterį. Visus mažiausius būdo ir fizinius niuansus, tiek mielus, tiek arzinančius. Ne tik žinai, bet ir patiri.
Kuo tas patyrimas skiriasi nuo lygiai tos pat patirties, kai pora yra susituokus?
Tuo, jog gyvenantys kartu gali labai lengvai pasakyti "tu man ne žmona". Ok, ne pasakyti, bet pagalvoti: "nu blin, nevienintėlė tu man, galiu ir kita rasti", ir t.t. ir panašiai.
Gali ir po santuokos skirtis? Taip, bet ar matai skirtumą tarp viešai duoto pažado, socialinio statuso pakeitimo, ir tiesiog tokio nusprendimo gyventi kartu "aij pažiūrėsim,kapi seksis".
Rutina į santykius ateis, nepriklausomai susituokę jūs ar ne. Erzins vienas kito maži (ar dideli) įpročiai, kai būsit pavargę (per PMS'ą ar tris dienas be sex'o būnant) erzins net ne taip pasakytas vienas žodis. Džiaugsmas, grožis ir ramybė ateina tada, kai visose situacijose gali pasakyt, "aš tave myliu ir tada kai taip elgies ir mylėsiu visad, nes tu - mano o aš - tavo". Deja, tai - labai labai sunku (iki tam tikro momento), daug lengviau pagalvot o gal ir pasakyti "ne vienintėlis vyras tu pasauly esi".
Lb tikiuos kad pavyko parodyti skirtumą tarp gyvenimo nesusituokus ir tarp vedybinio gyvenimo. Belieka tau tik pasirinkti, ko TU nori, jei šito ir vienintėlio vyro - tekėk (nebūtinai dabar
), jei dabar nori šito, o paskui .. dar pažiūrėsim, gal šito o gal ne - gyvenkit susimetę. Tik žinoma, turi nepykti, jei ir draugas į tave žiūrės lygiai taip pat: šiandien šita.. nu po metų gali būti ir kita.. .
QUOTE(Wild Flower @ 2008 10 10, 16:36)
Žinau, kad tai mano gyvenimas. Žinau, kad aš nenoriu tuoktis nepagyvenusi kartu, nepažinusi savo žmogaus dar geriau.
Savo žmogų vis geriau ir geriau galėsi pažinti per ilgus ir laimingus santuokos metus, o dabar atleisk, bet Tu nenori tekėti neišbandžiusi šio žmogaus.
Papildyta:
QUOTE(Wild Flower @ 2008 10 10, 16:36)
Jau kuris laikas mes pagalvojam apie bendrą gyvenimą. Kaip visada ir visiems deklaruoju vestuvių noriu tik apytiksliai 25 erių metų. Nes vestuvės.. man jos turi būti gražios. Juk iš dalies (išskyrus popieriuko pasirašymą) tai spektaklis artimiesiems, giminėms, draugams. Norisi, kad tos dienos palikti prisiminimai būtų kuo šiltesni, gražesni. Šiandien aš nesijaučiu galinti iškelti tokių gražių vestuvių, kurių pati sau linkėčiau.
Ar dienos prisiminimų šiltumas ir grožis priklauso vien nuo to, kiek pinigų galėjai sau leisti į tai investuoti? Manau, kad Tavo artimiesiems (išsvajotasis spektaklis jiems gi ir skirtas) ta diena, kai susikrausi daiktus ir tiesiog išeisi gyventi su vaikinu, bus ir šalta, ir negraži.
Papildyta:
QUOTE(Wild Flower @ 2008 10 10, 16:36)
Galų gale, dar vienas argumentas vestuvėms aš dar nesubrendusi.
Logiška - gyvenimui susimetus brandos juk nereikia... Bijai žengti žingsnį, po kurio kelio atgal kaip ir nebėra. Šiaip tai liute jau čia labai gražiai išsiplėtojo, bet aš dar norėčiau pridurti - yra skirtumas, kai gyveni su žmogumi apsisprendimui jau esant praeityje ir su kiekviena diena jį tik daugiau mažiau atnaujini, ir kai gyveni su žmogumi tam, kad su kiekviena diena dar tik neva augtum to apsisprendimo link.
Įdomu, kaip laikos Wild Flower..
As sita tema su mama pradejau diskutuot 16kos. Tada dar net nebuvo tiek kartu gyvenanciu poru kiek dabar, bet jau zinojau, kad negaleciau tuoktis su zmogumi pries tai kartu nepagyvenus. Mamai sokas 
Bet va tuksejau tuksejau ir prituksejau. Su draugu gyvent pradejau beveik 23eju, baigus universiteta. Jokiu priekaistu. Na kartais paklausia - "ar ilgai jus dar taip?", bet va planuojam testi mokslus ir panasiai tai vedyboms dabar nera nei pinigu nei laiko. Tokio pasiteisinimo pakanka. O ir siaip tingiu as teket. Kai isinoresiu tada ir istekesiu
Temos autorei patarciau palaukti kol baigs mokslus. Juk nebedaug liko
Ir visa ta laika kalbeti kalbeti kalbeti apie tai kad butina pagyvent kartu pries tuokiantis. Ir su mama ir su mociute. Diskutuoti diskutuoti. Nemalonu gal bus is pradziu, bet butina. Nejaugi tavo aplinkoj nera jokiu pusseseriu i kurias galima parodyt, kad va istekejo pagyvenus arba tebegyvena laimingai? Sekmes 
Papildyta:
Smalsute, juk tu su savo vyru iki vestuviu kartu negyvenai - kaip gali palyginti ko nepatyrei?
Bet va tuksejau tuksejau ir prituksejau. Su draugu gyvent pradejau beveik 23eju, baigus universiteta. Jokiu priekaistu. Na kartais paklausia - "ar ilgai jus dar taip?", bet va planuojam testi mokslus ir panasiai tai vedyboms dabar nera nei pinigu nei laiko. Tokio pasiteisinimo pakanka. O ir siaip tingiu as teket. Kai isinoresiu tada ir istekesiu Temos autorei patarciau palaukti kol baigs mokslus. Juk nebedaug liko
Ir visa ta laika kalbeti kalbeti kalbeti apie tai kad butina pagyvent kartu pries tuokiantis. Ir su mama ir su mociute. Diskutuoti diskutuoti. Nemalonu gal bus is pradziu, bet butina. Nejaugi tavo aplinkoj nera jokiu pusseseriu i kurias galima parodyt, kad va istekejo pagyvenus arba tebegyvena laimingai? Sekmes Papildyta:
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2009 01 15, 19:41)
yra skirtumas, kai gyveni su žmogumi apsisprendimui jau esant praeityje ir su kiekviena diena jį tik daugiau mažiau atnaujini, ir kai gyveni su žmogumi tam, kad su kiekviena diena dar tik neva augtum to apsisprendimo link.
Smalsute, juk tu su savo vyru iki vestuviu kartu negyvenai - kaip gali palyginti ko nepatyrei?
QUOTE(liute @ 2009 01 15, 10:32)
Sveika, Wild Flower,
turbūt daug buvo prišnekėta šioj temoj argumentų tiek už tiek prieš gyvenimą kartu nesusituokus. Prieš akis man dvi poros artimų žmonių, kurių santykiai sugriuvo, nes jie (vieni dvidešimtmečiai, kiti virš dvidešimt) nusprendė "pagyvent kartu, kad geriau pažint vienas kitą".
Viskas labai paprasta, gyvenimas kartu yra paskutinė intymumo faze. Kai jau tikrai VISKĄ žinai apie parterį. Visus mažiausius būdo ir fizinius niuansus, tiek mielus, tiek arzinančius. Ne tik žinai, bet ir patiri.
Kuo tas patyrimas skiriasi nuo lygiai tos pat patirties, kai pora yra susituokus?
Tuo, jog gyvenantys kartu gali labai lengvai pasakyti "tu man ne žmona". Ok, ne pasakyti, bet pagalvoti: "nu blin, nevienintėlė tu man, galiu ir kita rasti", ir t.t. ir panašiai.
Gali ir po santuokos skirtis? Taip, bet ar matai skirtumą tarp viešai duoto pažado, socialinio statuso pakeitimo, ir tiesiog tokio nusprendimo gyventi kartu "aij pažiūrėsim,kapi seksis".
Rutina į santykius ateis, nepriklausomai susituokę jūs ar ne. Erzins vienas kito maži (ar dideli) įpročiai, kai būsit pavargę (per PMS'ą ar tris dienas be sex'o būnant) erzins net ne taip pasakytas vienas žodis. Džiaugsmas, grožis ir ramybė ateina tada, kai visose situacijose gali pasakyt, "aš tave myliu ir tada kai taip elgies ir mylėsiu visad, nes tu - mano o aš - tavo". Deja, tai - labai labai sunku (iki tam tikro momento), daug lengviau pagalvot o gal ir pasakyti "ne vienintėlis vyras tu pasauly esi".
Lb tikiuos kad pavyko parodyti skirtumą tarp gyvenimo nesusituokus ir tarp vedybinio gyvenimo. Belieka tau tik pasirinkti, ko TU nori, jei šito ir vienintėlio vyro - tekėk (nebūtinai dabar ), jei dabar nori šito, o paskui .. dar pažiūrėsim, gal šito o gal ne - gyvenkit susimetę. Tik žinoma, turi nepykti, jei ir draugas į tave žiūrės lygiai taip pat: šiandien šita.. nu po metų gali būti ir kita.. .
turbūt daug buvo prišnekėta šioj temoj argumentų tiek už tiek prieš gyvenimą kartu nesusituokus. Prieš akis man dvi poros artimų žmonių, kurių santykiai sugriuvo, nes jie (vieni dvidešimtmečiai, kiti virš dvidešimt) nusprendė "pagyvent kartu, kad geriau pažint vienas kitą".
Viskas labai paprasta, gyvenimas kartu yra paskutinė intymumo faze. Kai jau tikrai VISKĄ žinai apie parterį. Visus mažiausius būdo ir fizinius niuansus, tiek mielus, tiek arzinančius. Ne tik žinai, bet ir patiri.
Kuo tas patyrimas skiriasi nuo lygiai tos pat patirties, kai pora yra susituokus?
Tuo, jog gyvenantys kartu gali labai lengvai pasakyti "tu man ne žmona". Ok, ne pasakyti, bet pagalvoti: "nu blin, nevienintėlė tu man, galiu ir kita rasti", ir t.t. ir panašiai.
Gali ir po santuokos skirtis? Taip, bet ar matai skirtumą tarp viešai duoto pažado, socialinio statuso pakeitimo, ir tiesiog tokio nusprendimo gyventi kartu "aij pažiūrėsim,kapi seksis".
Rutina į santykius ateis, nepriklausomai susituokę jūs ar ne. Erzins vienas kito maži (ar dideli) įpročiai, kai būsit pavargę (per PMS'ą ar tris dienas be sex'o būnant) erzins net ne taip pasakytas vienas žodis. Džiaugsmas, grožis ir ramybė ateina tada, kai visose situacijose gali pasakyt, "aš tave myliu ir tada kai taip elgies ir mylėsiu visad, nes tu - mano o aš - tavo". Deja, tai - labai labai sunku (iki tam tikro momento), daug lengviau pagalvot o gal ir pasakyti "ne vienintėlis vyras tu pasauly esi".
Lb tikiuos kad pavyko parodyti skirtumą tarp gyvenimo nesusituokus ir tarp vedybinio gyvenimo. Belieka tau tik pasirinkti, ko TU nori, jei šito ir vienintėlio vyro - tekėk (nebūtinai dabar
), jei dabar nori šito, o paskui .. dar pažiūrėsim, gal šito o gal ne - gyvenkit susimetę. Tik žinoma, turi nepykti, jei ir draugas į tave žiūrės lygiai taip pat: šiandien šita.. nu po metų gali būti ir kita.. .Pritariu
Turbut cia ne visai i tema, bet noriu paklausti jusu nuomones del tokio dalyko, kuris susijes taipogi su apsigyvenimu drauge. Mes draugaujame su vaikinu 3 metai(nors jauciames lyg tai butu jau visa amzinybe). Esam 3men. gyvene kartu kai buvom Londone, vasara gyvenau pas ji namuose su jo tevais, dabar jis neseniai is Alytaus atsikrauste i Vilniu, ten kur as studijuoju. As gyvenu bendrabutyje, o jis bute su dviem draugais. Vasara planuojam kartu apsigyventi, tik nezinau ka jis masto ar ir po vasaros noretu, jog mes drauge apsigyventume. Aisku, atrodo paprasta, kodel as jo nepaklausiu apie tai?Bet negaliu..ir taip daugybe dalyku yra ivyke mano iniciatyva, noriu kad jis parodytu tam nora- apsigyventi kartu. Ruosiu galvoje mintis, planuoju kokie pliusai butu jei kartu gyventume..
Dar iskyla viena beda, laukia pokalbis del sito reikalo su tete, nesu tikra kaip jis i tai sureaguos, jis nedraus, bet gali buti jog pasakys kad tai finansiskai nepatogu(o kolkas tetis juk mane islaiko)..kaip irodyti tetei, jog dviese netgi geriau apsimoka gyventi>?
Papildyta:
As tai galvoju kad tai yra normalu, juk tau duoda trecdali sumos:)As pati apskaiciavau daugmaz jei gyvensim kartu tai teks irgi panasia dali moketi tik nuo mazesnes sumos:)isvis, turetu buti viskas perpuskaina, taciau reikia atsizvelgti i gaunamus pinigus is kiekvieno puses:)
Dar iskyla viena beda, laukia pokalbis del sito reikalo su tete, nesu tikra kaip jis i tai sureaguos, jis nedraus, bet gali buti jog pasakys kad tai finansiskai nepatogu(o kolkas tetis juk mane islaiko)..kaip irodyti tetei, jog dviese netgi geriau apsimoka gyventi>?
Papildyta:
QUOTE(Maserati @ 2008 12 17, 15:48)
Kaip manote,ar normalu,jei vaikinas siulo gyventi pas ji ir moketi 500lt uz buta,na,kada padengciau dali paskolos uz buta(viso - 1500 lt)?Sulaukiau ivairiu nuomoniu,vieni sako,kad nesamone,jog cia isnaudojimas,o kiti-kad normalu... 
As tai galvoju kad tai yra normalu, juk tau duoda trecdali sumos:)As pati apskaiciavau daugmaz jei gyvensim kartu tai teks irgi panasia dali moketi tik nuo mazesnes sumos:)isvis, turetu buti viskas perpuskaina, taciau reikia atsizvelgti i gaunamus pinigus is kiekvieno puses:)
QUOTE(Aurore_ @ 2009 01 20, 16:43)
Turbut cia ne visai i tema, bet noriu paklausti jusu nuomones del tokio dalyko, kuris susijes taipogi su apsigyvenimu drauge. Mes draugaujame su vaikinu 3 metai(nors jauciames lyg tai butu jau visa amzinybe). Esam 3men. gyvene kartu kai buvom Londone, vasara gyvenau pas ji namuose su jo tevais, dabar jis neseniai is Alytaus atsikrauste i Vilniu, ten kur as studijuoju. As gyvenu bendrabutyje, o jis bute su dviem draugais. Vasara planuojam kartu apsigyventi, tik nezinau ka jis masto ar ir po vasaros noretu, jog mes drauge apsigyventume. Aisku, atrodo paprasta, kodel as jo nepaklausiu apie tai?Bet negaliu..ir taip daugybe dalyku yra ivyke mano iniciatyva, noriu kad jis parodytu tam nora- apsigyventi kartu. Ruosiu galvoje mintis, planuoju kokie pliusai butu jei kartu gyventume..
Dar iskyla viena beda, laukia pokalbis del sito reikalo su tete, nesu tikra kaip jis i tai sureaguos, jis nedraus, bet gali buti jog pasakys kad tai finansiskai nepatogu(o kolkas tetis juk mane islaiko)..kaip irodyti tetei, jog dviese netgi geriau apsimoka gyventi>?
Dar iskyla viena beda, laukia pokalbis del sito reikalo su tete, nesu tikra kaip jis i tai sureaguos, jis nedraus, bet gali buti jog pasakys kad tai finansiskai nepatogu(o kolkas tetis juk mane islaiko)..kaip irodyti tetei, jog dviese netgi geriau apsimoka gyventi>?
Labas. as tai vietoj taves pas ji paklausciau ka jis toliau masto, gal jis nebenori jau gyventi kartu. gal jam reikia daugiau laisves. (na nzn aisku kokia jusu draugyste). na nzn ka cia patarti.
QUOTE(garbane @ 2009 01 17, 00:19)
Smalsute, juk tu su savo vyru iki vestuviu kartu negyvenai - kaip gali palyginti ko nepatyrei?
Iš savo asmeninės patirties siauriausia prasme to palyginti negali niekas, bet pavyzdžių artimų žmonių rate turiu pakankamai. Dažniausiai tas skirtumas gan akivaizdus.
Papildyta:
QUOTE(Aurore_ @ 2009 01 20, 17:57)
Aisku, atrodo paprasta, kodel as jo nepaklausiu apie tai?Bet negaliu..
Kol yra dalykų, apie kuriuos negali kalbėtis su mylimu žmogumi, tol ir bendrą gyvenimą pradėti ankstoka.
