gal kada kokie vaikai 'pasveiks" ir vieta atsilaisvins.
o dabar esmė tokia - gal mes buvom ne pas Daublienę. Reikia amžių to žmogaus išsiaiškinti, mūsiškė galimai per tuos metus pensijon galėjo išeit. aš buvau pas moterį, kuriai apie septyniasdešimt ir daugiau metų, ir ji ten buvo vienintelė.
tai visų pirma jos tartis siaubinga, tai neduok dieve, šitaip vaikas išmoktų šnekėt, visų antra, ji kontakto užmegzt nesugeba visiškai, iš pradžių mažė dar su ja bendravo, antrąsyk slėpėsi, trečiąsyk verkė, ketvirtą aišku nevedžiau. vienintelis metodas, rodyt korteles ir baisiu balsu staugt tai, kas jose parašyta, plius avį įnirtingai ožiu vadino

neatsižvelgia į tai, kokiu tempu vaikas nori tas korteles žiūrėt, nu žodžiu, moteris, puikiai sugebanti užtildyt vaiką, vietoj prakalbinimo. dar norėjo mum pripaišyt psichinę negalią, taip iš lempos, na, paskui mes pasidarėm disc testą - VISKAS normalu, tik kalba atsilieka... miela moteriškė, trumpai tariant