QUOTE(madmuazele @ 2008 12 01, 20:38)
O as dabar pagalvoju, kad nereikejo man plesytis

Juk vaikuciui reikalinga sveika mamyte...
NA, bet yra kaip yra ir kaip turi buti...
Tikesimes tau viskas bus gerai
as irgi kartais taip galvoju, bet akademines, tai faktiskai tas pats kas mesti mokslus, labai daug negrizta, nezinai kaip pasikeis Tavo gyvenimas. o liko galima sakyti tik vienas semestras, ir tai ne pilnas, nes praktika pavasario jau atlikau. galima sakyti studiju liko 2men, tai ar verta imti tas akademines...
Papildyta:
QUOTE(wowavyva @ 2008 12 01, 21:57)
as esu isitikinusi, kad mano nervai, stresai, itampa ir rezimo nebuvimas tikrai turejo itakos mano ligai

turejau labai dideliu noru ir svajoniu, mokiausi be proto daug negalvodama apie sveikata absoliuciai. redbulis, kava ir knygos. miego nepropogavau

o kur dar nuolatine itampa... ir kas is to, susirgau ir nieko nebenoriu, visas svajones ismeciau ir uzsaldziau ju igyvendinima
labai daznai girdziu, kai daug kas sako, kad susirgo del nervu, streso... Na tikiuosi man taip nebus, mano kruvis tikrai manau, kadu mazesnis yra, nei tavo buvo, tiesiog kai laukiesi daug kas pasunkeja

Vien nuvaziavimai ir grizimai iki kolegijos.
O del svajoniu, tai sutinku, kad kartais nesekmes palaidoja visas svajones, as asmeniskai irgi ne vienos krizes metu nustojau svajoti, nieko nenorejau, bet tada gyveni ir nezinai kodel gyveni, kazkaip beprasmiska ir tada dar sunkiau
O dabarzinau, kad turiu nepaluzti, turiu svajoti, suriu stengtis, nes jau busiu atsakinga uz kita gyvybe. tik nuo manes priklausys ar mano vaikiukas bus laimingas ar ne, o jei as paluzusi, tai kokia tada is manes mama