anksčiau rašiau, pas mus vargai jau baigėsi, ar dar tik prasidėjo- net nežinau

, faktas, kad prasidėjo džiaugsmas. Nuo vaikų spygavimų, nuo burnų prie stalo, nuo daug daug dalykų kuriuos jauti vidum, o įvardinti negali. Įsivaiinom trejetuką- du broiukus ir sesetę- mėnuo kaip visi namie- mažiausiam pusasntų metų- vyriausiai šeši. Našlaičiai. Ar turim kokiių problemėlių- turim tikriausia jų tiek, kie turi kiekviena dabar jau labai daugiavaikė šeimaa- mes visi aštuoni. Du, dideli , suaugę žmonės, bet tėvams visvien vaikai- ir keturi tiesiog dar vaikai. Mes laimingi, mūsų vaikai irgi laimingi- ir dideli, ir mažesnysis. Tiesiog gera. Vakar mažiausią palikom su tėčiu , o visi didesi keliavom į vakarinį Spraktuko spektaklį. Ech, moterys, kaip gera va taip žiūrėti, į juos belakstančius, besidžiaugiančius ir pačiai sau sakyti- mano vaikai, kaip ilgai aš jūsų ieškojau ir laukiau.