Labai įdomi diskusija
Šiais laikais retai kas serga stablige. Gal kas žino, kiek suaugusių žmonių, gyvenančių pvz., Lietuvos kaime, skiepyta nuo stabligės? Įdomu, kokia situacija Lietuvoje su gydomuoju serumu?.
Tikrai Neneigiu, kad skiepas suteikia vilties nesusirgti stablige.
Visgi, netikiu, kad ligoninėje automatiškai nuspręstų, kad skiepytas vaikas ir revakcinuoti nereikia. Juolab, kad dėl sveikatos problemų gali būti neskiepytas. Net skiepytą apsidraudžiant reikėtų revakcinuoti, neskiepytam žmogui suleisti gydomąjį serumą.
Antikūnių kiekis kraujyje mažėja laikui bėgant. Kas juos ištiria po skiepo kiekvieno kūdikio ar vaiko kraujyje individualiai?
Gali būti faktorių, kurie skiepijimo metu taip paveikė, kad imunitetas susidarė nepakankamas ar ir visai nėra apie ką kalbėti.
Pvz., daugybę metų pediatrai po skiepo siekiant apsaugoti vaikus nuo aukštos kūno temperatūros, rekomenduodavo paracetamolį.
Tik visai neseniai mokslininkai ištyrė, kad paracetamolis įtakoja mažesnio antikūnių kiekio susidarymą po skiepų. Turint galvoje, kad laikui bėgant, jų ir taip mažėja...
http://www.delfi.lt/...a.d?id=24862369Kol kas ištyrė tik paracetamolio poveikį. O kaip veikia kiti temperatūrą mažinantys vaistai po skiepų?
Jei net tai neišaiškėdavo vakcinų klinikinių tyrimų metu tiek metų, tai kas žino, kiek dar veiksnių įtakoja antikūnių mažesnį kiekį po skiepo.
Pvz., kartais pasitaiko, kad suvaro iškart už du kartus dvi vakcinos dozes. O gal ir kokia nors infekcija skiepo metu paveikia skiepų veiksmingumą.
Beje, sakoma, kad susirgus stablige, per mažas kiekis egzotoksino nesuformuoja imuniteto.
O kodėl formalinu ,,nukenksmintas" egzotoksinas - stabligės vakcinos toksoidas - veiksmingesnis už egzotoksiną?
Yra nuomonių, kad jis tiek ,,praskiestas", jog išvis neveiksmingas. Gali būti ir klaidinga nuomonė. Tai nežinau. Čia specialistų nuomonės reikia klausti.
Visgi, manau, būtina ministerijai nuolat rūpintis, kad ligoninėms netrūktų serumo nuo stabligės. Tikiuosi, tai ne visai utopija.
.