QUOTE(Aivita @ 2008 10 23, 13:01)
O tai jūs Alfa159 savo mamai irgi nieko nejaučiate, už nieką jai neskolinga, už nieką nedėkinga, gal dar taip jai ir pasakote:-Gimdei mane, nešiojai, naktim nemiegojai - tai tavo turtas, aš tau nieko neskolinga. Nu bet taip išeina, paskaičius jūsų nuomonę.
Ne, neskolinga. Tevams esu nieko neskolinga. Bet esu labai dekinga, kad jie savu laiku nepsichavo, graziai sutare, stengesi del musu- savo triju vaiku, nebuvo liguistai manes isikabine, nesidraske manes i gabalus, nesisavino manes, kad visa savo vaikystes laika atsimenu juos kaip orius ir gabingus zmones. Ir esu labai dekinga dabar- kad jie nereguliuoja man gyvenimo, kad jie gerbia mano pasirinkima (vyro taip pat, kad ir ka jie apie ji galvotu

), kad jie duoda patarimus tik tada, kai ju prasau, kad jie myli anukus, bet nesistengia jiems pakeisti tevu. Ir dar daug galeciau graziu zodziu parasyti apie savo nuostabius tevus.
Ir todel as mielai pas juos nuvaziuoju, kai galiu (gal retokai, bet jie man nepriekaistauja). O jei neduokdie beda- tiesiog negaleciau ju palikti nelaimeje. Bet tikrai ne todel, kad jausciausi skolinga. Jei daryciau tai del skolos jausmo- kur kas lengviau man butu pasamdyti zmogeli koki, kad juos lankytu, priziuretu, pinigu numesciau karts nuo karto.
Beje, mano trys vaikai man irgi nieko neskolingi.
Bet paskaityk, kiek vien SM temu apie tevus, kurie isipyke iki gyvo kaulo.