Aš dvynė, vyras vėžys... 8 su viršum metų kartu. Šiaip irgi suprantam viens kitą be žodžių, dažniausiai, bet kartais mane erzina, kad jis kažką galvoja sau, o man nieku gyvu to nepasako, atseit nepasitiki, irgi yra žiauriai pavydus, bet irgi neparodo to tol, kol nesuerzinu galutinai (nes kartais atrodo, kad visai nepavydi, o mane tas erzina, ir tada erzinu vis stipriau, ir paskui tokie dalykai dedasi

) Kartais gaila, kad nešnekus baisiai, o man reik pašnekėt, juoba namie dirbu, tai neišsišneku, o jis grįžta, prie teliko, prie kompo, ir nereik jam to bendravimo... Žinoma, neiniciatyvus, reik pastumti, bet tas man netrukdo - energijos už du užtenka ir fantazijos

O iš kitos pusės - jam su manim nenuobodu, ir niekad nebus, o man su juo kartais nuobodoka... Kartais kikenu, kad dar 30-ies nesulaukėm, o jau pensininkai

Šiaip toks įspūdis, kad išskyrus tai, kad kartais ką nors besiaiškindama prikimbu kaip erkė ir niekaip neatstoju, nors jau esu maldaujama užtilti, jam lyg ir tinku...